Lietuvos tarptautinė politika nepriklausomybės praradimo išvakarėse

Šioje temoje aptariama Lietuvos tarptautinė padėtis 1938–1940 m., įskaitant santykius su Lenkija, Vokietija ir SSRS. Aptariamas Lenkijos ultimatumas, Klaipėdos krašto praradimas ir Ribentropo-Molotovo pakto pasekmės. Taip pat nagrinėjama Savitarpio pagalbos sutartis su SSRS ir Vilniaus susigrąžinimas bei šių įvykių įtaka Lietuvos nepriklausomybei.

Baltijos šalių santarvė
1934 m. Ženevoje Lietuva, Latvija ir Estija sudarė Baltijos santarvę, siekdamos derinti užsienio politiką ir teikti tarpusavio pagalbą. Šis susitarimas sustiprino Baltijos šalių bendradarbiavimą.
Klaipėdos krašto aneksija (1939 m.)
Nacistinei Vokietijai stiprėjant, didėjo spaudimas Lietuvai atiduoti Klaipėdos kraštą. Po Neumanno-Sasso bylos Vokietija ėmėsi ekonominio spaudimo. 1939 m. kovo mėn. Vokietija pareikalavo, kad Lietuva perduotų Klaipėdos kraštą. Nesulaukusi paramos, Lietuva buvo priversta sutikti. Klaipėdos netektis buvo didelis ekonominis ir politinis smūgis Lietuvai.
Lenkijos ultimatumas Lietuvai (1938 m.)
Lenkija, laikoma pagrindine Lietuvos priešininke dėl Vilniaus okupacijos, 1938 m. pateikė ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Tai įvyko po pasienio incidento, kurio metu žuvo lenkų kareivis. Lietuva, nesulaukusi paramos iš kitų valstybių, ultimatumą priėmė. Tai neigiamai paveikė Lietuvos visuomenės nuotaikas ir sumažino A. Smetonos autoritetą.
Lietuvos tarptautinė padėtis (1938–1939 m.)
XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje blogėjanti tarptautinė padėtis, kurią lėmė nacistinės Vokietijos ir SSRS agresyvūs planai, paveikė ir Lietuvą. Nors 1926 m. buvo pasirašyta neutraliteto sutartis su SSRS, sovietai siekė daryti įtaką Lietuvai per propagandą, finansuodami politikus, partijas ir žiniasklaidą. Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti tapo įrankiu sovietų propagandai. Buvo bandoma stiprinti saugumą kuriant Baltijos sąjungą, bet Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus trukdė vienybei.
Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartis
Po Lenkijos žlugimo SSRS privertė Lietuvą pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį, leidžiančią dislokuoti Raudonosios armijos dalinius Lietuvoje. Mainais už tai, Lietuvai buvo grąžintas Vilnius ir dalis Vilniaus krašto. Nors visuomenė džiaugėsi Vilniaus atgavimu, sutartis apribojo Lietuvos suverenitetą ir sudarė sąlygas okupacijai.
Ribentropo-Molotovo paktas
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas ir jo slaptasis protokolas nulėmė Lietuvos likimą. Pagal jį, Lietuva pateko į Vokietijos, o vėliau, po 1939 m. rugsėjo 28 d. sutarties, į SSRS įtakos sferą. Lietuva atsisakė Vokietijos siūlymo padėti atsiimti Vilnių, išlaikydama neutralumą prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com