Dirvožemio tarša

Šioje temoje nagrinėjama, kaip naftos produktai, plastikai ir kitos atliekos teršia dirvožemį ir vandens ekosistemas, bei kokį poveikį tai daro aplinkai ir žmonių sveikatai. Taip pat aptariami aplinkos taršos mažinimo būdai, tokie kaip atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir fitoremediacija, naudojant augalus teršalams šalinti. Aptariami PET ir PC plastikų ypatumai ir jų keliama žala.

Aplinkos taršos mažinimo būdai
Siekiant mažinti aplinkos taršą, naudojami ekologiški, biologiškai skaidūs maišeliai (pvz., iš kukurūzų krakmolo, suyrantys per 1-2 metus). Taip pat kuriami priedai plastikiniams maišeliams ('Reverte'), spartinantys jų irimą ir leidžiantys 'užprogramuoti' irimo trukmę. Mikroorganizmai galutinai suskaido tokius maišelius į vandenį ir biomasę, nepalikdami kenksmingų medžiagų.
Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas
Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas yra būtini siekiant mažinti taršą ir tausoti išteklius. Lietuvoje naudojami specialūs konteineriai plastikui (geltoni), popieriui (mėlyni) ir stiklui (žali). Perdirbimas mažina taršą ir energijos sąnaudas. Pavyzdžiui, perdirbant popierių, išsaugomi medžiai ir sutaupoma vandens, o perdirbant stiklą, sumažėja kietųjų atliekų ir vandens sunaudojimas. Plastikų perdirbimas taupo naftą, o metalo perdirbimas – energiją. Lietuvoje veikia atliekų perdirbimo įmonės, o naudotos padangos gali būti naudojamos kaip alternatyvus kuras.
Dirvožemio tarša ir plastikai
Plastikai, dažnai gaminami iš naftos produktų, sunkiai perdirbami ir nesuyra gamtoje. Jų deginimas išskiria toksiškas dujas. Sąvartynuose kaupiami plastikai užima didelius plotus ir kelia pavojų dėl metano išsiskyrimo. Dažnai naudojami PET (polietilentereftalatas, gaunamas iš etandiolio ir tereftalio rūgšties) ir PC (polikarbonatas, kurio gamyboje naudojamas bisfenolis A (BPA), gaunamas iš fenolio ir acetono) plastikai. Šie plastikai ne tik ilgai išlieka dirvožemyje (400-500 metų), bet ir gali išskirti BPA, siejamą su sveikatos problemomis (reprodukcijos sutrikimai, širdies ligos, diabetas), ypač kaitinant.
Fitoremediacija
Fitoremediacija – aplinkos valymo metodas, naudojant augalus, kurie kaupia sunkiuosius metalus (As, Pb, Cu, Hg) ir radioaktyviąsias medžiagas (Ce, U). Augalai auginami užterštose vietose, vėliau sudeginami, o pelenai užkasami arba panaudojami kaip antrinė žaliava. Indiškosios garstyčios, kukurūzai, ambrozijos ir saulėgrąžos pasižymi geromis sunkiųjų metalų kaupimo savybėmis. Augalų gebėjimą įsisavinti metalus galima padidinti naudojant etilendiamintetraacto rūgštį (triloną B), kuri sudaro kompleksinius junginius su metalais. Augalų šaknys taip pat gali išskirti medžiagas, tirpdančias metalų junginius. Fitoremediacija buvo sėkmingai naudojama valant švinu užterštą gruntą Detroite ir radionuklidais užterštas dirvas bei vandenį netoli Černobylio.
Naftos produktų poveikis vandens ekosistemoms
Naftos produktai, patekę į vandenį, suformuoja plėvelę, blokuojančią saulės šviesą, gyvybiškai svarbią vandens ekosistemoms. Tai lėtina bakterijų oksidaciją, mažina smulkiųjų organizmų populiacijas ir galiausiai sukelia gyvūnijos žūtį, sutrikdydama mitybos grandinę. Pagrindinės taršos priežastys – tanklaivių avarijos ir nuotekos iš tanklaivių bei naftos perdirbimo įmonių. Naftos produktai teršia pakrantes, keldami pavojų paukščiams ir žuvims. Žalos mažinimui naudojamos mechaninės priemonės, cheminės medžiagos ir mikroorganizmai, skaidantys angliavandenilius.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com