Žemės ūkio kaita pasaulyje ir Lietuvoje

Šioje temoje nagrinėjama, kaip įvairūs veiksniai, tokie kaip klimatas, reljefas, technologijos ir politika, veikia žemės ūkio plėtrą visame pasaulyje ir Lietuvoje. Aptariami skirtingi ūkininkavimo tipai, Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika ir jos įtaka Lietuvos žemės ūkiui. Taip pat pabrėžiamas technologijų ir inovacijų vaidmuo didinant žemės ūkio efektyvumą.

ES žemės ūkio politika
Europos Sąjungos žemės ūkio politika siekia remti žemės ūkį, didinti derlingumą, užtikrinti maisto produktų tiekimą ir skatinti kaimo vietovių plėtrą. Pagrindiniai tikslai: išsaugoti kaimo vietoves, remti ūkininkus, kovoti su klimato kaita, užtikrinti ūkininkų gyvenimo lygį ir išsaugoti kaimo ekonomiką. Ūkininkai remiami subsidijomis (išmokomis ar mokesčių lengvatomis), rinkos intervencija (ES superka dalį produkcijos) ir kaimo plėtros projektų finansavimu.
Parama Lietuvos žemės ūkiui
Lietuvos žemės ūkiui 2023-2027 m. numatyta skirti apie 4 mlrd. eurų paramos. Ši parama yra skirta skatinti kaimo vietovių gyvybingumą, ūkininkų konkurencingumą, gyvulių gerovę, klimato kaitos švelninimą, bei aplinkos apsaugą.
Ūkininkavimo įvairovė
Pasaulyje skiriami intensyvusis (daug produkcijos iš mažo ploto) ir ekstensyvusis (dideli plotai, mažiau tinkamos teritorijos) ūkininkavimo tipai. Anksčiau ūkiuose buvo auginami ir augalai, ir gyvuliai, tačiau dabar vis dažniau ūkininkai specializuojasi vienoje srityje. Pagal produkcijos realizavimo pobūdį ūkiai skirstomi į natūrinius (produkcija suvartojama pačių), prekinius (didžioji dalis produkcijos parduodama) ir mišriuosius (auginama ir sau, ir pardavimui). Plantacijos – specifinio tipo ūkiai, auginantys monokultūras (pvz., kavamedžius, arbatmedžius, bananus).
Visuomeninių veiksnių įtaka
Šiuolaikinio žemės ūkio plėtrą lemia rinka (poreikis ir perprodukcijos vengimas), transportas (priemonių tiekimas ir produkcijos išvežimas), technologijos (didina derlingumą, mažina darbo jėgos poreikį) ir žemės ūkio politika (įtakoja žemės ūkio plėtrą ir kultūrų pasirinkimą). Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika siekia didinti produktyvumą, užtikrinti gyvenimo lygį ūkininkams, stabilizuoti rinkas ir garantuoti pasiūlą bei prieinamas kainas.
Žemės ūkį lemiantys veiksniai
Žemės ūkio veiklos pasirinkimą ir derinimą lemia gamtiniai (klimatas, reljefas, dirvožemis) ir visuomeniniai (technologijos, transportas, rinka, politika) veiksniai. Klimatas (vidutinė temperatūra ir kritulių kiekis) tiesiogiai veikia auginamų kultūrų pasirinkimą. Reljefas lemia žemės ūkio plotų tinkamumą (lygumos palankesnės nei kalnai). Dirvožemio derlingumas (pvz., juodžemis) turi įtakos derliaus dydžiui.
Žemės ūkio samprata ir šakos
Žemės ūkis yra pirminio ekonomikos sektoriaus dalis, apimanti augalinių ir gyvūninių produktų auginimą, siekiant aprūpinti žmones maistu. Pagrindinės šakos yra augalininkystė (kultūrinių augalų auginimas ir natūralios augalijos naudojimas) ir gyvulininkystė (ūkininkų gyvulių auginimas ir naudojimas gyvulininkystės produkcijai gauti). Žemės ūkyje diegiamos naujos technologijos siekiant didesnio derlingumo ir mažesnio neigiamo poveikio aplinkai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com