Karas yra apibrėžiamas kaip ginkluotas konfliktas tarp valstybių, tautų, etninių ar religinių grupių, kuriame organizuotai naudojami ginklai ir fizinė jėga. Karinis konfliktas yra mažesnio masto ginkluotas susidūrimas. Nors XXI amžius dažnai laikomas taikos amžiumi, pasaulyje vis dar vyksta karai ir kariniai konfliktai, sukeliantys žmonių žūtis ir didelius nuostolius.

Per pastaruosius 4500 metų pasaulyje buvo tik 300 taikos metų. Įvyko daugiau nei 15 tūkst. karų, kuriuose žuvo daugiau kaip 3,5 mlrd. žmonių. Karai gali būti pilietiniai (vienoje šalyje) arba regioniniai (apimantys kelias šalis). Pagrindinės priežastys apima kovas dėl išteklių (pvz., vandens, derlingos žemės), teritorijų (valstybių sienų), žemės turtų, mažumų teisių ir valdžios.

Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir karybos pobūdis. Tradicinę ginkluotę, tokią kaip tankai, papildo arba keičia palydovai, dronai ir kiti modernūs ginklai. Informacinis karas tampa vis svarbesnis, apimdamas valstybinių ir karinių paslapčių vagystes, propagandą (melagingos informacijos skleidimą) ir kibernetinius išpuolius, nukreiptus į vyriausybių ir įmonių tinklus.

Nuo 1995 m. vaikų, nukentėjusių nuo karinių konfliktų, skaičius išaugo daugiau nei 300%. Konfliktai paveikė vieną iš šešių pasaulio vaikų. Jungtinių Tautų duomenimis, pažeidimai prieš vaikus apima žudymą, grobimus, seksualinį smurtą, įdarbinimą, išpuolius prieš mokyklas ir ligonines, bei humanitarinės pagalbos atėmimą. Pasaulyje yra apie 250 tūkst. vaikų karių mažiausiai 20 šalių. Apie 40% į karinę veiklą įtrauktų vaikų yra mergaitės, dažnai naudojamos kaip sekso vergės.

Vaikai į ginkluotas grupes patenka įvairiais būdais: pagrobiami, verčiami imtis ginklo, skatinami skurdo ar savanoriškai prisijungia, norėdami apsaugoti savo bendruomenes. Vaikai kariai patiria sunkius išgyvenimus, įskaitant mušimus, nepakankamą maitinimą, prievartą ir dalyvavimą kovose. Grįžimas į normalų gyvenimą yra sudėtingas dėl patirtų traumų, fizinių sužalojimų, ligų, narkotikų vartojimo pasekmių ir socialinės stigmos.