Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 metais, yra pagrindinis dokumentas, įtvirtinantis valstybės simbolius. Konstitucijos 14 straipsnis nurodo, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 15 straipsnis apibrėžia valstybinės vėliavos spalvas – geltona, žalia, raudona – ir herbą – baltas Vytis raudoname lauke. 16 straipsnis skelbia, kad Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ yra Lietuvos valstybės himnas, o 17-asis straipsnis patvirtina Vilnių kaip Lietuvos sostinę.

Kiekviena valstybė turi savitus simbolius, kurie atspindi jos istoriją, kultūrą ir vertybes. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, valstybiniai simboliai, tokie kaip vėliava, herbas ir himnas, yra naudojami oficialiuose renginiuose, ceremonijose ir reprezentuoja tautos tapatybę. Svarbiausi valstybiniai renginiai pradedami himnu ir vėliavų pakėlimu.

Lietuvos valstybinė vėliava yra trispalvė, sudaryta iš trijų horizontalių juostų: geltonos, žalios ir raudonos. Kiekviena spalva turi savo simbolinę reikšmę: geltona – saulę ir gerovę, žalia – gamtą ir viltį, raudona – drąsą ir už Tėvynę pralietą kraują. Ši vėliava buvo patvirtinta 1918 metais. Lietuva taip pat turi istorinę vėliavą – raudoname fone vaizduojamas Vytis.

Lietuvos himnas yra „Tautiška giesmė“, sukurta Vinco Kudirkos. Šis kūrinys pirmą kartą buvo išspausdintas 1898 metais laikraštyje „Varpas“. Atkūrus Lietuvos valstybę, „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu himnu, tačiau sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybiniai simboliai, įskaitant ir himną, buvo uždrausti, o už jų naudojimą grėsė griežtos bausmės.

Lietuvos Respublikos herbas, žinomas kaip Vytis, vaizduoja raitą karį su kalaviju ir skydu. Šis simbolis yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje ir kilęs iš pagoniškų valdovų antspaudų. Vyčio skyde matomas dvigubas kryžius, dar vadinamas Vyčio kryžiumi, kuris buvo Jogailaičių dinastijos ženklas. Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu Vytis tapo oficialiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) herbu, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis tapo ir Lietuvos Respublikos herbu.