Augalai – tai daugialąsčiai fotosintetinantys organizmai, kurie prisitaikė gyventi sausumoje. Jie vykdo fotosintezę – procesą, kurio metu, naudodami saulės šviesos energiją, iš anglies dioksido ir vandens gamina organines medžiagas (pvz., gliukozę) ir išskiria deguonį. Augalai ne tik fotosintetina, bet ir kvėpuoja, kaip ir gyvūnai, t.y., naudoja deguonį ir skaido organines medžiagas, kad gautų energijos. Manoma, kad augalai kilo iš daugialąsčių žaliadumblių.

Grybai dauginasi tiek lytiškai, tiek nelytiškai. Abiem atvejais dauginimasis vyksta sporomis – nejudriomis ląstelėmis, kurios plinta oru, vandeniu ar gyvūnų pagalba. Nelytinis dauginimasis vyksta mitozės būdu (dalijantis ląstelėms), taip pat grybienos fragmentais arba pumpuravimu. Lytinio dauginimosi metu susilieja skirtingų lyčių grybų hifai (siūliškos struktūros), susidaro zigosporos, o po mejozės proceso susidaro haploidinės sporos.

Grybai atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir žmogaus gyvenime. Jie yra pagrindiniai skaidytojai, ardantys organines medžiagas, įskaitant sunkiai skaidomas medžiagas kaip celiuliozę ir ligniną. Grybai taip pat gali būti parazitais ir netgi plėšrūnais. Žmonės naudoja grybus maistui, įvairių gėrimų gamyboje, taip pat antibiotikų ir sūrių gamyboje. Tačiau kai kurie grybai yra patogeniški, sukeliantys ligas augalams, gyvūnams ir žmonėms. Pavyzdžiui, plėšrūs grybai, tokie kaip Arthrobotrys anchonia, medžioja nematodus.

Grybai yra organizmai, kurie skiriasi nuo augalų savo mitybos būdu, nes jie neturi chloroplastų ir chlorofilo, todėl nevykdo fotosintezės. Grybai virškina maistą išskirdami fermentus į aplinką ir absorbuodami suskaidytas medžiagas, kitaip nei gyvūnai, kurie praryja maistą. Jų ląstelių sienelėse yra chitino, o ne celiuliozės, kaip augalų. Grybai, kaip ir gyvūnai, energijos atsargas kaupia glikogeno, o ne krakmolo pavidalu.

Daugelis grybų sudaro mutualistines (abipusiai naudingas) sąjungas su kitais organizmais. Viena iš tokių sąjungų yra mikorizė – grybo ir augalo šaknų simbiozė. Grybas aprūpina augalą mineralinėmis medžiagomis, o augalas grybą – organinėmis medžiagomis, kurias pagamina fotosintezės būdu. Kitas pavyzdys – kerpės. Tai yra simbiotinė grybų ir dumblių arba melsvabakterių sąjunga. Kerpės yra fotosintetinantys organizmai ir gali augti labai ekstremaliomis sąlygomis.