Gamtinė atranka

Šioje temoje aptariama, kaip gamtinė atranka lemia organizmų prisitaikymą prie aplinkos, paveldimo kintamumo svarbą ir bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi. Taip pat nagrinėjama trys pagrindinės gamtinės atrankos formos: stabilizuojančioji, kryptingoji ir išskiriančioji.

Gamtinė atranka
Gamtinė atranka – tai procesas, kurio metu organizmai, turintys naudingų požymių, geriau prisitaiko prie aplinkos ir perduoda šiuos požymius palikuonims. Genetinė įvairovė, atsirandanti dėl paveldimo kintamumo (krosingoverio, nepriklausomo chromosomų išsiskyrimo, atsitiktinio lytinių ląstelių susiliejimo) ir mutacijų, lemia individų skirtumus. Kovoje dėl būvio išgyvena tik adaptyvius požymius turintys individai, kurie perduoda savo genus kitoms kartoms. Dėl šio proceso ilgainiui keičiasi rūšys: neprisitaikiusios išnyksta, o prisitaikiusios išlieka ir gali sudaryti naujas rūšis. Bakterijų atsparumas antibiotikams yra puikus gamtinės atrankos pavyzdys, parodantis, kaip greitai organizmai gali prisitaikyti prie kintančių sąlygų.
Gamtinės atrankos formos
Egzistuoja trys pagrindinės gamtinės atrankos formos: stabilizuojančioji, kryptingoji ir išskiriančioji. Stabilizuojančioji atranka vyksta stabilioje aplinkoje ir palaiko vidutinį fenotipą (pvz., vidutiniškai tamsus pelių kailis). Kryptingoji atranka vyksta kintant aplinkai viena kryptimi ir palaiko vieną kraštutinį fenotipą (pvz., labai tamsus pelių kailis patamsėjus miškui). Išskiriančioji atranka vyksta, kai populiacijos dalys gyvena skirtingose aplinkose, ir palaiko du kraštutinius fenotipus, naikindama vidutinius (pvz., tamsus kailis miške ir šviesus kailis pievoje).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com