Gliukozės homeostazės valdymas

Šioje temoje nagrinėjama gliukozės homeostazės svarba ir jos reguliavimo mechanizmai žmogaus organizme. Nagrinėjama, kaip hormonai insulinas ir gliukagonas, veikdami neigiamojo grįžtamojo ryšio principu, palaiko pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Taip pat aptariamas kasos, kepenų ir kraujotakos sistemos vaidmuo šiame procese.

Gliukozės homeostazės svarba
Žmogaus organizmas energiją gauna iš gliukozės, kuri yra pagrindinis energijos šaltinis ląstelinio kvėpavimo metu. Gliukozės įsisavinimas priklauso nuo suvartojamų angliavandenių: monosacharidai įsisavinami tiesiogiai, o polisacharidai (pvz., krakmolas) pirmiausia suskaidomi. Sveiko žmogaus gliukozės koncentracija kraujyje yra santykinai pastovi (3,3–5,5 mmol/l nevalgius), tačiau ji kinta dėl įvairių veiksnių, pvz., mitybos, fizinio aktyvumo. Pavalgius ji gali padidėti iki 7,8–11,0 mmol/l, bet hormonai greitai ją normalizuoja. Ilgalaikiai gliukozės koncentracijos svyravimai gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą (padidėjusi koncentracija) arba sąmonės netekimą (sumažėjusi koncentracija).
Gliukozės homeostazės valdymas
Gliukozės homeostazė organizme palaikoma neigiamojo grįžtamojo ryšio principu. Kai gliukozės koncentracija kraujyje padidėja, kasos β ląstelės išskiria insuliną. Insulinas skatina kepenis gliukozę versti į glikogeną, o kitas kūno ląsteles – intensyviau pasisavinti gliukozę. Dėl to gliukozės koncentracija kraujyje mažėja. Kai gliukozės koncentracija sumažėja, kasos α ląstelės išskiria gliukagoną, kuris skatina kepenyse sukaupto glikogeno skaidymą į gliukozę. Gliukozė patenka į kraują, ir jos koncentracija didėja.
Kasos ir kepenų vaidmuo
Kasa yra mišri liauka, turinti egzokrininę (išskiria virškinimo fermentus) ir endokrininę dalis. Endokrininę dalį sudaro Langerhanso salelės, gaminančios hormonus insuliną (β ląstelės) ir gliukagoną (α ląstelės). Insulinas išskiriamas padidėjus gliukozės koncentracijai kraujyje. Jis prisijungia prie ląstelių membranų receptorių, padidindamas jų laidumą gliukozei, todėl gliukozė greičiau patenka į ląsteles, o jos koncentracija kraujyje mažėja. Kepenyse ir raumenyse gliukozės perteklius verčiamas glikogenu, riebaliniame audinyje – riebalais. Gliukagonas išskiriamas sumažėjus gliukozės koncentracijai. Jis aktyvina fermentus, skatinančius glikogeno skaidymą į gliukozę kepenyse. Gliukozė išskiriama į kraują. Adrenalinas, išsiskiriantis susijaudinus, veikia panašiai kaip gliukagonas. Kepenys atlieka svarbų vaidmenį kaupdamos glikogeno atsargas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com