Lietuvos kultūrą griežtai kontroliavo komunistų partija. Kūrybos laisvė buvo suvaržyta, kūriniai cenzūruojami. Atšilimo ir sąstingio laikotarpiais kontrolė šiek tiek sušvelnėjo. Autoriai naudojo „Ezopo kalbą“ tautinėms idėjoms perteikti. Teatruose statyti istoriniai spektakliai (pvz., J. Grušo, J. Marcinkevičiaus kūriniai), kurti patriotiniai filmai (pvz., R. Vabalo „Skrydis per Atlantą“, M. Giedrio „Herkus Mantas“). Sovietų valdžia skatino liaudies meną, Dainų šventes, kraštotyrą, sportą (Kauno „Žalgiris“). Humanitariniai mokslai buvo labiausiai varžomi, o žiniasklaida skleidė propagandą.

Po Stalino mirties sovietinis režimas šiek tiek sušvelnėjo, tačiau po Chruščiovo pašalinimo 1964 m. prasidėjo sąstingio laikotarpis. Nepaisant skirtumų, valdžia Lietuvoje priklausė SSKP padaliniui – Lietuvos komunistų partijai (LKP), tiksliau – jos nomenklatūrai. Svarbiausias asmuo buvo LKP CK pirmasis sekretorius, kontroliuojamas antrojo sekretoriaus iš Maskvos. Ilgiausiai šias pareigas ėjo A. Sniečkus, vėliau P. Griškevičius. Partijos struktūros dubliavo valstybines institucijas, kontroliuodamos visą ūkį, organizacijas ir turtą.

Sovietinė okupacija nutraukė tarpukario Lietuvos ūkio modernizaciją. Sovietinė planinė ekonomika, atmetanti privačią nuosavybę, buvo neefektyvi. Lietuvos ūkio planavimą tvarkė Maskva, vykdydama industrializaciją. Buvo statomos gamyklos, gaminančios produkciją sovietinei karo pramonei, pvz., Mažeikių naftos perdirbimo, Kėdainių chemijos, Jonavės azotinių trąšų kombinatai. Prievartinė kolektyvizacija sužlugdė žemės ūkį. Vėliau žemės ūkis šiek tiek atsigavo, bet didelė dalis produkcijos buvo išvežama į SSRS. Ūkininkavimas nepaisė aplinkosaugos, didėjo tarša.

Dėl pramonės plėtros vyko sparti urbanizacija, kūrėsi nauji miestai (Elektrėnai, Sniečkus). Kaimo gyventojai kėlėsi į miestus. Vienkiemių naikinimas, dangstantis melioracija, sunaikino tradicinį gyvenimo būdą. Visuomenė buvo griežtai kontroliuojama KGB, ribojamas bendravimas su užsieniu. Lietuva buvo paversta karine baze. Vykdyta tautų maišymo politika, diegta rusų kalba. Formavosi homo sovieticus mąstymas. Nepaisant to, lietuvių tauta išsaugojo tautiškumo ir laisvės troškimą.