Vandens bendrijų kaita

Šioje temoje nagrinėjama vandens telkinių bendrijų kaita – nuo ežero susiformavimo iki virtimo pelke ir mišku. Aptariami šią kaitą lemiantys veiksniai: natūralūs procesai (sausros, potvyniai), žmogaus veikla (tarša, miškų kirtimas) ir metų laikų įtaka. Taip pat sužinoma apie pakrančių augalus ir Žuvinto rezervatą.

Pakrančių augalų įvairovė
Vandens telkinių pakrantėse auga įvairūs augalai, prisitaikę prie skirtingų sąlygų. Vieni auga po vandeniu, kiti – virš vandens, treti plūduriuoja. Pakrančių augalus galima tirti nuo kranto, naudojant vadovus ar programėles.
Vandens bendrijų kaita
Vandens bendrijų kaita – tai natūralus ir nuolatinis procesas, kurio metu ežerai palaipsniui virsta pelkėmis, o galiausiai – miškais. Šis procesas trunka nuo kelerių iki kelių šimtų metų, o jį veikia klimato kaita ir žmogaus veikla. Ežerai, susiformavę po paskutinio ledynmečio, yra laikini dariniai, kuriuose vyksta nuolatiniai pokyčiai.
Vandens bendrijų kaitą spartinantys veiksniai
Vandens bendrijų kaitą veikia gamtiniai veiksniai, tokie kaip sausros, potvyniai ir gaisrai, bei žmogaus veikla – miškų kirtimas, žemės ūkio tarša ir nuotekos. Metų laikų kaita taip pat daro įtaką vandens bendrijų gyvybei.
Žuvinto biosferos rezervatas
Žuvinto biosferos rezervatas – tai didžiausia Lietuvoje šlapynė, kurioje yra natūrali pelkė ir seklus ežeras. Šiame rezervate galima stebėti visą vandens bendrijos kaitos ciklą. Tai pirmoji Lietuvoje saugoma teritorija ir vienintelis Lietuvos biosferos rezervatas, įtrauktas į UNESCO Pasaulinį biosferos rezervatų tinklą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com