Ant sovietų imperijos griuvėsių

Šioje temoje nagrinėjama posovietinių šalių raida po SSRS žlugimo, daugiausia dėmesio skiriant politiniams pokyčiams, konfliktams ir Rusijos įtakai. Aptariami NVS susikūrimas, „spalvotosios revoliucijos“, kariniai konfliktai buvusioje SSRS teritorijoje, Rusijos vidaus ir užsienio politika, Baltarusijos režimas bei Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Taip pat, apžvelgiamas sudėtingas perėjimas prie demokratijos ir laisvosios rinkos ekonomikos.

Baltarusija po SSRS žlugimo
Baltarusija, vadovaujama Aleksandro Lukašenkos, dažnai apibūdinama kaip paskutinė Europos diktatūra. Valdymo sistema pasižymi sovietinių laikų nostalgija, asmens kultu ir opozicijos persekiojimu. Šalis yra labai priklausoma nuo Rusijos politiškai ir ekonomiškai.
Kariniai konfliktai buvusioje SSRS teritorijoje
Po SSRS žlugimo, jos buvusioje teritorijoje kilo įvairūs kariniai konfliktai, dažnai susiję su etniniais nesutarimais ir Rusijos įtaka. Šie konfliktai apėmė: Padniestrę Moldovoje, Kalnų Karabachą (tarp Armėnijos ir Azerbaidžano), Abchaziją ir Pietų Osetiją Gruzijoje, karą tarp Gruzijos ir Rusijos (2008 m.), bei karą Čečėnijoje.
Nepriklausomų valstybių sandraugos susikūrimas
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, dauguma buvusių sovietinių respublikų, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją, 1991 m. įkūrė Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS), siekdamos palaikyti politinius ir ekonominius ryšius. Nors NVS šalys formaliai nebuvo pavaldžios Maskvai, jos išliko ekonomiškai priklausomos nuo Rusijos. Visos pokomunistinės šalys patyrė sudėtingą perėjimą prie demokratijos ir rinkos ekonomikos, kurį lydėjo ekonominis nuosmukis, skurdas ir išaugęs nusikalstamumas.
Rusija po SSRS žlugimo
Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusija prarado supervalstybės statusą ir susidūrė su ekonominiais sunkumais, priklausomybe nuo naftos ir dujų kainų bei oligarchijos susiformavimu. Šalyje neįsitvirtino tvirtos demokratinio valdymo tradicijos. Dabartinė Rusijos valdžia, vadovaujama Vladimiro Putino, stiprina autoritarinį valdymą ir siekia atkurti Rusijos įtaką.
Spalvotosios revoliucijos NVS šalyse
Kai kuriose NVS šalyse, dėl nepasitenkinimo autoritariniu valdymu ir korupcija, kilo vadinamosios „spalvotosios revoliucijos“. Šie protesto judėjimai siekė demokratinių pokyčių ir pro vakarietiškos politikos. Pavyzdžiai: 2003 m. „Rožių revoliucija“ Gruzijoje ir 2004 m. „Oranžinė revoliucija“ Ukrainoje.
Ukraina: Konfliktas su Rusija
Po „Oranžinės revoliucijos“ Ukrainoje kilo nusivylimas, o rytinėje šalies dalyje išliko sovietinių laikų nostalgija. 2013 m. Kijeve prasidėjo Maidano protestai prieš korupciją ir už integraciją į Vakarus, nuvertę prorusišką prezidentą V. Janukovičių. Rusija, pasinaudodama situacija, aneksavo Krymą ir pradėjo karą Donbase, remdama separatistus.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com