Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla ir Baltijos kelias

Šioje temoje nagrinėjamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įkūrimas, veikla ir Baltijos kelio akcija. Aiškinamasi, kaip LPS prisidėjo prie visuomenės budinimo, kėlė politinius klausimus ir siekė atskleisti sovietų nusikaltimus. Taip pat aptariama Baltijos kelio reikšmė, pripažįstant Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus ir siekiant Baltijos šalių nepriklausomybės.

Baltijos kelias
Stiprėjantis Sąjūdis 1989 m. pradėjo kelti politinius klausimus, ypač daug dėmesio skirdamas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS pasirašytam Molotovo-Ribentropo paktui. Kartu su Latvijos ir Estijos atstovais reikalauta, kad SSRS pripažintų slaptuosius pakto protokolus. Nepasiekus tikslo, LPS, kartu su Estijos ir Latvijos patriotinėmis jėgomis, 1989 m. rugpjūčio 23 d. surengė Baltijos kelią. 19 val. susikibusių rankomis žmonių eilė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline (apie 600 km). Ši gyva grandinė simbolizavo Baltijos šalių atsiribojimą nuo SSRS ir siekį būti nepriklausomoms. Baltijos kelias buvo masinė taiki Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų protesto akcija, pasmerkusi Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, kuriais buvo pasidalinta Rytų Europa.
Baltijos kelio reikšmė
Baltijos kelias turėjo didelę reikšmę. 1989 m. gruodį SSRS valdžia pripažino Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų egzistavimą. Viešai patvirtinta, kad Baltijos šalys 1940 m. buvo prievarta prijungtos prie SSRS. Tai buvo labai svarbu Lietuvai, Latvijai ir Estijai siekiant nepriklausomybės. Lietuvoje kasmet su pagarba minimas Baltijos kelias, prisimenant tautos kovą už laisvę. Preliminariais duomenimis, Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 milijonai žmonių, įskaitant dvasiškius, tremtinius, politinius kalinius, partizanus, jaunimą ir visuomeninių organizacijų atstovus. Akcija sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, aiškiai parodydama Baltijos tautų apsisprendimą siekti nepriklausomybės.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas
Sovietų Sąjungos valdymo laikotarpiu Lietuvoje visi svarbiausi sprendimai buvo priimami SSRS vadovybės ir privalomi visiems gyventojams. Situacija pradėjo keistis 1985 m., kai Michailas Gorbačiovas inicijavo šalies pertvarką. Reaguojant į šias reformas, 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS), kurio iniciatyvinę grupę sudarė 35 žinomi asmenys. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas judėjimo pirmininku. Sąjūdis sparčiai populiarėjo visoje Lietuvoje, įsteigdamas skyrius ir iniciatyvines grupes. Jis buvo atviras visiems gyventojams. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo visuomeninis judėjimas, siekęs pertvarkyti Lietuvą ir reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
Sąjūdžio veikla ir visuomenės budinimas
Sąjūdis akcentavo SSRS įvykdytą neteisėtą Lietuvos okupaciją, masinius trėmimus ir kitus lietuvių tautos patirtus išgyvenimus. Šios temos buvo drąsiai keliamos to meto spaudoje, viešuose mitinguose ir susitikimuose su valdžios atstovais. Sąjūdžio reikalavimai vertė vietos valdžią atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Ši veikla lėmė sovietinių įstatymų atšaukimą, Lietuvos trispalvės ir himno „Tautiška giesmė“ sugrąžinimą, lietuviškų gatvių pavadinimų ir paminklų atkūrimą, lietuvių kalbos paskelbimą valstybine, tremtinių palaikų parvežimą iš Sibiro. 1989 m. vasario 16 d. pirmą kartą leista viešai švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1918 m. vasario 16 d.) iškilmes. Žmonės palaipsniui nustojo bijoti persekiojimo už kitokią nuomonę ar rašymą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com