Paryžiaus taikos konferencija ir Versalio sistema

Šioje temoje nagrinėjama, kaip po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus taikos konferencijoje buvo sukurta Versalio sistema, apibrėžusi naują politinę tvarką Europoje. Taip pat apžvelgiama Versalio taikos sutartis su Vokietija, jos griežtos sąlygos bei padariniai, įskaitant Tautų Sąjungos įkūrimą. Galiausiai aptariamos ir kitos taikos sutartys ("Mažieji Versaliai") su pralaimėjusiomis valstybėmis.

Mažieji Versaliai
Taikos sutartys, pasirašytos su kitomis Pirmajame pasauliniame kare pralaimėjusiomis valstybėmis, bendrai vadinamos „Mažaisiais Versaliais“. Jos buvo pasirašytos su Austrija (Sen Žermeno sutartis, 1919 m.), Vengrija (Trianono sutartis, 1920 m.), Turkija (Sevro sutartis, 1920 m., vėliau peržiūrėta Lozanos sutartimi) ir Bulgarija (Neji prie Senos sutartis, 1919 m.). Šios sutartys, kaip ir Versalio sutartis, lėmė teritorinius praradimus, karinius apribojimus ir reparacijas.
Paryžiaus taikos konferencija
Po Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojos (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija) 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje sprendė pokarinės Europos tvarką. Pagrindinis tikslas buvo taikos sutarčių pasirašymas ir naujų karų prevencija. Konferencijoje dominavo „Didysis trejetas“: JAV prezidentas Vudras Vilsonas, Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Loidas Džordžas ir Prancūzijos premjeras Žoržas Klemanso. Svarbiausia sutartis – Versalio taikos sutartis su Vokietija.
Tautų Sąjunga
Pagal JAV prezidento V. Vilsono Keturiolikos punktų programą 1920 m. buvo įkurta Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, siekianti užtikrinti taiką pasaulyje. Jos būstinė buvo Ženevoje, o pagrindinės institucijos – Asamblėja ir Taryba. Sąjunga turėjo užkirsti kelią karams per derybas, bet neturėjo savo kariuomenės ir dažnai didžiosios valstybės ignoravo jos sprendimus.
V. Vilsono keturiolikos punktų programa
JAV prezidento V. Vilsono 1918 m. paskelbta programa, kuria siekta užtikrinti taiką po Pirmojo pasaulinio karo. Joje buvo numatyta atsisakyti slaptos diplomatijos, užtikrinti laisvą prekybą, mažinti ginkluotę, suteikti tautoms apsisprendimo teisę ir įkurti Tautų Sąjungą.
Versalio sistema
Po Paryžiaus taikos konferencijos susiklosčiusi Europos politinė padėtis, apimanti taikos sutartis, naujų valstybių pripažinimą ir sienų nustatymą, vadinama Versalio sistema. Didžioji Britanija tikėjosi, kad sutartis bus peržiūrėta, o Prancūzija siekė griežto jos vykdymo. Su Vokietija nebuvo derėtasi dėl sutarties sąlygų.
Versalio taikos sutartis
1919 m. birželio 28 d. pasirašyta Versalio taikos sutartis su Vokietija buvo labai griežta. Vokietija prarado teritorijas (įskaitant Elzasą ir Lotaringiją), kolonijas, turėjo mokėti dideles reparacijas, apriboti kariuomenę iki 100 000 karių, sunaikinti karinę pramonę (įskaitant povandeninius laivus, tankus ir karinę aviaciją) ir buvo pripažinta vienintele karo kaltininke. Vokietija šią sutartį laikė „diktato taika“.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com