Gyvūnų dauginimosi būdai

Šioje temoje aptariami du pagrindiniai gyvūnų dauginimosi būdai: nelytinis ir lytinis. Nelytinis dauginimasis yra greitas, bet palikuonys yra genetiškai identiški, o lytinis dauginimasis sukuria didesnę genetinę įvairovę, leidžiančią geriau prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Taip pat nagrinėjami hidrų ir medūzų dauginimosi ypatumai.

Dauginimosi būdai: nelytinis ir lytinis
Organizmai dauginasi dviem pagrindiniais būdais: nelytiniu ir lytiniu. Nelytinis dauginimasis yra greitas procesas, kuriam nereikalingos lytinės ląstelės. Palikuonys, atsiradę nelytinio dauginimosi būdu, yra genetiškai identiški arba labai panašūs į motininį organizmą. Šis dauginimosi būdas yra ypač efektyvus, kai aplinkos sąlygos yra stabilios. Nelytinis dauginimasis gali vykti keliais būdais: skilimo (pavyzdžiui, bakterijos), pumpuravimo (pavyzdžiui, mielės ir hidros) ir vegetatyvinio dauginimosi (pavyzdžiui, augalai). Lytiniam dauginimuisi, priešingai, reikalingi du organizmai ir jų lytinės ląstelės – spermatozoidai ir kiaušialąstės. Per apvaisinimą, susijungus lytinėms ląstelėms, susidaro zigota. Palikuonys, atsiradę lytinio dauginimosi būdu, paveldi genetinę informaciją iš abiejų tėvų, todėl pasižymi didesne genetine įvairove. Šis dauginimosi būdas yra naudingas kintančiomis aplinkos sąlygomis, nes didesnė genetinė įvairovė padidina organizmų išgyvenimo tikimybę.
Hidros dauginimosi ypatumai
Hidros, priklausančios duobagyvių tipui, yra gėlavandeniai gyvūnai, pasižymintys unikalia savybe – gebėjimu daugintis tiek nelytiniu, tiek lytiniu būdu. Nelytinis dauginimasis, dar vadinamas pumpuravimu, vyksta tada, kai aplinkos sąlygos yra palankios. Šio proceso metu ant hidros kūno susidaro nedidelis iškilimas, vadinamas pumpuru. Pumpuras palaipsniui auga, formuojasi į naują hidrą ir galiausiai atsiskiria nuo motininio organizmo. Tai greitas ir efektyvus būdas padidinti hidrų populiaciją. Lytinis dauginimasis dažniausiai pasireiškia, kai aplinkos sąlygos tampa nepalankios. Nors hidros yra hermafroditai, turinčios ir vyriškąsias, ir moteriškąsias lytines liaukas, paprastai vyksta kryžminis apvaisinimas. Tai reiškia, kad vienos hidros spermatozoidai apvaisina kitos hidros kiaušialąstes. Spermatozoidai, susidarę specialiose lytinėse liaukose – sėklidėse, išskiriami į vandenį ir keliauja link kiaušialąsčių, kurios bręsta kiaušidėse. Susijungus spermatozoidui ir kiaušialąstei, susidaro zigota, kuri apsitraukia apsauginiu dangalu. Šis dangalas leidžia zigotai išgyventi nepalankias sąlygas, pavyzdžiui, vandens telkinio išdžiūvimą ar užšalimą. Verta paminėti, kad medūzos, kurios taip pat priklauso duobagyvių tipui, savo gyvavimo cikle naudoja abu dauginimosi būdus.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com