Didysis Vilniaus Seimas

Šioje temoje aptariamas lietuvių tautinis atgimimas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, ypatingą dėmesį skiriant spaudos draudimo panaikinimui ir Didžiajam Vilniaus Seimui. Sužinoma, kaip lietuviai priešinosi rusinimui, kokie buvo pagrindiniai Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimai ir kokie laimėjimai pasiekti po 1905 m. revoliucijos.

1905 metų revoliucija
1905 m. Rusijos imperijoje kilo revoliuciniai įvykiai, kuriuos paskatino Rusijos pralaimėjimas kare su Japonija ir „Kruvinasis sekmadienis“ Sankt Peterburge. Šie įvykiai neaplenkė ir Lietuvos: čia vyko protestai, mitingai, kuriuose žmonės reiškė nepasitenkinimą politinių teisių varžymu, rusinimo politika. Pagrindinis tikslas buvo išsaugoti lietuvių kalbą, kultūrą ir siekti didesnių teisių. Dėl visuotinio spaudimo caras Nikolajus II buvo priverstas pažadėti reformas, įskaitant žodžio ir susirinkimų laisvę bei Valstybės Dūmos – parlamento – įkūrimą.
Didysis Vilniaus seimas
1905 m. gruodžio 4-5 dienomis Vilniuje įvyko Didysis Vilniaus Seimas – visuotinis lietuvių atstovų susirinkimas. Jame buvo keliami politiniai reikalavimai, svarbiausias – Lietuvos autonomija su Seimu Vilniuje. Taip pat buvo apibrėžta, kokios teritorijos turėtų sudaryti autonomišką Lietuvą, ir numatyti santykiai su kaimyninėmis šalimis, remiantis federacijos principais. Seimas taip pat paragino gyventojus priešintis caro valdžiai, atsisakant mokėti mokesčius, neleisti vaikų į rusiškas mokyklas ir kitais būdais.
Lietuviškos spaudos draudimas
Nuo 1865 iki 1904 metų Rusijos imperija vykdė lietuvių kalbos ir kultūros slopinimo politiką, uždrausdama lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Šio draudimo tikslas buvo priverstinė asimiliacija, siekiant Lietuvą paversti visiškai rusiška. Vietoj lotyniškų rašmenų buvo bandoma įvesti kirilicą, vadinamąją „graždanką“. Lietuviai aktyviai priešinosi šiai politikai: slapta gabeno ir platino knygas, organizavo slaptas mokyklas, viešai reiškė nepritarimą, o valstiečiai siuntė prašymus carui, prašydami panaikinti draudimą.
Lietuvių tautos laimėjimai
Po 1905 m. revoliucijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo caro valdžia buvo priversta padaryti tam tikrų nuolaidų Lietuvai. Buvo sušvelninti kai kurie lietuvius diskriminavę įstatymai: leista mokyti lietuvių kalbos pradžios mokyklose, atsirado galimybė steigti lietuviškas draugijas ir organizacijas. Lietuviai taip pat gavo teisę rinkti savo atstovus į Rusijos Valstybės Dūmą. Šie pokyčiai paskatino spartesnę kultūros raidą – kūrėsi įvairios lietuviškos organizacijos, pradėti leisti nauji laikraščiai, įkurta Lietuvių mokslo draugija, surengta pirmoji lietuvių dailės paroda.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com