Duobagyviai Lietuvoje ir pasaulyje

Šioje temoje susipažįstama su bestuburiais gyvūnais – duobagyviais, aptariama apie Lietuvoje gyvenančias rūšis, tokias kaip hidros ir medūzos. Išmokstama apie duobagyvių sandarą, mitybą, dauginimąsi, bei jų reikšmę gamtoje, įskaitant koralinių rifų svarbą. Taip pat aptariama apie Didįjį Barjerinį Rifą, kuris pasižymi didele bioįvairove.

Bestuburių įvairovė
Bestuburiai – gyvūnai, neturintys vidinių griaučių ir stuburo. Jų įvairovė milžiniška, todėl jie skirstomi į daugiau nei 30 tipų, kai tuo tarpu stuburiniai sudaro tik vieną tipą. Nors tradiciškai gyvūnai buvo skirstomi į bestuburius ir stuburinius, šis skirstymas nėra visiškai pagrįstas taksonomijos principais. Bestuburiams priklauso apie 90% visų gyvūnų rūšių.
Didysis barjerinis rifas
Didysis barjerinis rifas – tai įspūdinga 2300 km ilgio koralų rifų ir salų sistema. Šiame rife gyvena daugiau kaip 400 skirtingų rūšių koralų ir tūkstančiai kitų organizmų, įskaitant krevetes, krabus, moliuskus, žuvis, vėžlius ir daugelį kitų. Tačiau pastaruoju metu stebimas spartus rifo koralų dangos mažėjimas.
Duobagyviai Lietuvoje
Lietuvoje galima aptikti dviejų rūšių hidras: paprastąją ir stiebeline. Jos yra maždaug 1 cm ilgio, vamzdelio formos, prisitvirtinusios prie paviršių padu, o jų burnos angą supa 5-12 čiuptuvų. Hidros minta smulkiais bestuburiais, kuriuos virškina skrandinėje ertmėje, ir dauginasi tiek nelytiniu (pumpuravimu), tiek lytiniu būdu (yra hermafroditai). Į Baltijos jūrą atklysta paprastoji (ausytoji) medūza. Ji yra skėčio formos, laisvai plaukiojanti, su keturiais čiuptuvais aplink burną, minta vėžiagyviais bei moliuskais ir virškina maistą skrandinėje ertmėje. Medūzos yra skirtalytės. Be to, netoli Jurbarko buvo aptikta ir gėlavandenė medūza Craspedacusta sowerbii.
Duobagyvių sandara ir funkcijos
Duobagyviai, kurių yra apie 10 tūkstančių rūšių, gyvena jūrose, vandenynuose (pvz., aktinijos, koralai, medūzos) ir gėluosiuose vandenyse (pvz., hidros). Jų ląstelės yra specializuotos, atliekančios skirtingas funkcijas: virškinimą, apsaugą (dilgiosios ląstelės su nuodais), judėjimą (raumeninės ląstelės) ir reagavimą į aplinką (nervinės ląstelės). Šios ląstelės sudaro audinius, kurie dviem sluoksniais išsidėsto aplink skrandinę ertmę. Audiniai formuoja įvairius organus, pavyzdžiui, išorinius (burną, čiuptuvus) ir vidinius (sėklides, kiaušides). Duobagyviams būdinga spindulinė simetrija. Jie gali daugintis tiek lytiniu, tiek nelytiniu (pumpuravimu) būdu. Duobagyviai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose: reguliuoja kitų organizmų kiekį, yra maistas kitiems organizmams, o koralai sudaro rifus – svarbias buveines daugeliui rūšių.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com