Pagal geografinę padėtį valstybės skirstomos į kelias pagrindines grupes: jūrines, žemynines, pusiasalių ir salų. Jūrinės valstybės turi priėjimą prie Pasaulinio vandenyno, o tai suteikia joms pranašumą tarptautinėje prekyboje. Žemyninės valstybės neturi tiesioginio priėjimo prie jūros, todėl jos yra priklausomos nuo tranzito per kitas šalis. Pusiasalių valstybės yra įsikūrusios pusiasaliuose, o salų valstybės – salose arba salynuose.

Valstybė – tai suvereni politinė organizacija, turinti apibrėžtą teritoriją, nuolatinius gyventojus, vyriausybę ir gebėjimą palaikyti santykius su kitomis valstybėmis. Valstybės gali būti pripažintos arba nepripažintos, o jų skaičius nuolat kinta. Pavyzdžiui, Pietų Sudanas tapo naujausia valstybe 2011 metais. Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., yra visateisė tarptautinės bendruomenės narė ir Jungtinių Tautų Organizacijos narė nuo 1991 m. rugsėjo 17 d.

Valstybės labai skiriasi savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi. Didžiausios pasaulio valstybės, tokios kaip Rusija, Kanada, Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, užima didžiulius žemės plotus. Pavyzdžiui, Rusija yra didesnė už Lietuvą net 262 kartus. Pagal gyventojų skaičių 2023 metais Indija aplenkė Kiniją ir tapo daugiausia gyventojų turinčia valstybe pasaulyje. Taip pat yra labai mažų valstybių, vadinamų nykštukinėmis, pavyzdžiui, Vatikanas.