Biogeografija: organizmų pasiskirstymas Žemėje

Šioje temoje nagrinėjama biogeografija – mokslas apie gyvųjų organizmų pasiskirstymą Žemėje. Sužinoma apie biosferą, ekosistemas, įvairius biomus, dirvožemio susidarymą, geografinį zoniškumą, bei gamtosaugos principus, saugomas teritorijas, ir UNESCO paveldo objektus. Taip pat susipažįstama su aplinkos problemomis, tokiomis kaip atogrąžų miškų nykimas ir dykumėjimas.

Atogrąžų miškų nykimas
Drėgnieji atogrąžų miškai, dar vadinami "planetos plaučiais" ir biologinės įvairovės lobynais, sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos. Pagrindinės nykimo priežastys yra miškų kirtimas medienai, žemės plotų atlaisvinimas žemdirbystei (ypač plantacijoms) ir gyvulininkystei, kasyba bei infrastruktūros plėtra.
Biogeografijos įvadas
Biogeografija tiria gyvųjų organizmų pasiskirstymą Žemėje ir veiksnius, lemiančius šį pasiskirstymą. Ji apima biosferą – visą Žemės erdvę, kurioje egzistuoja gyvybė. Svarbios sąvokos yra ekosistema (organizmų ir jų negyvosios aplinkos visuma), biomas (dideli geografiniai regionai su panašiu klimatu ir vyraujančia augalija bei gyvūnija) ir kraštovaizdis (teritorijos vaizdas, kurį formuoja gamtiniai ir žmogaus veiklos elementai).
Dirvožemis: gyvybės pagrindas
Dirvožemis yra viršutinis purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs dėl uolienų dūlėjimo ir organinių medžiagų kitimo. Tai gyvybiškai svarbus komponentas, nuo kurio priklauso augalų augimas ir žmonių ūkinė veikla, ypač žemdirbystė. Pagrindinė dirvožemio savybė yra derlingumas – gebėjimas aprūpinti augalus vandeniu ir maisto medžiagomis.
Dykumėjimo problema
Dykumėjimas yra procesas, kurio metu derlingos žemės virsta dykumomis arba pusdykumėmis. Tai gali vykti dėl gamtinių priežasčių, tokių kaip klimato kaita ir ilgalaikės sausros, tačiau šį procesą smarkiai spartina žmogaus veikla: per intensyvus gyvulių ganymas, netinkamas žemės dirbimas, miškų naikinimas ir neefektyvus vandens išteklių naudojimas.
Gamtosauga ir saugomos teritorijos
Gamtosauga siekia išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos išteklius ir kraštovaizdžius ateities kartoms. Vienas svarbiausių gamtosaugos įrankių yra saugomų teritorijų steigimas. Šios teritorijos skirstomos pagal apsaugos tikslus ir griežtumą į konservacines (pvz., rezervatai, skirti griežtai apsaugai) ir kompleksines (pvz., nacionaliniai ir regioniniai parkai, kur derinami gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos bei ribotos ūkinės veiklos tikslai).
Geografinis zoniškumas ir biomai
Geografinis zoniškumas yra dėsningas gamtinių komponentų ir kompleksų kitimas Žemės paviršiuje. Platuminis zoniškumas priklauso nuo saulės energijos kiekio, kintančio nuo pusiaujo ašigalių link, ir lemia stambių gamtinių zonų – biomų – susidarymą (pvz., tundra, taiga, stepės, dykumos, atogrąžų miškai). Vertikalusis zoniškumas pasireiškia kalnuose, kur gamtinės sąlygos keičiasi kylant aukštyn.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com