Naujų rūšių susidarymas

Šioje temoje nagrinėjami naujų rūšių susidarymo būdai, tokie kaip alopatrinis (geografinė izoliacija) ir simpatrinis (biologinė izoliacija). Taip pat aptariama arklio genties evoliucija, adaptyvioji radiacija (Darvino kikiliai) bei žmogaus įtaka rūšių formavimuisi (selekcija ir hibridizacija).

Adaptyvioji radiacija
Adaptyvioji radiacija – tai spartus naujų rūšių susidarymas iš vienos protėvinės rūšies, kai organizmai patenka į naują aplinką su įvairiomis ekologinėmis nišomis ir maža konkurencija. Klasikinis pavyzdys – Darvino kikiliai Galapagų salose. Į salas patekę iš žemyno, kikiliai greitai diversifikavosi, prisitaikydami prie skirtingų maisto šaltinių ir suformuodami skirtingų rūšių su įvairiais snapų tipais.
Alopatrinis ir simpatrinis rūšių susidarymas
Rūšis apibrėžiama kaip grupė individų, turinčių bendrus protėvius, gyvenančių tam tikroje teritorijoje ir pasižyminčių morfologiniais, anatominiais, fiziologiniais, biocheminiais ir genetiniais panašumais. Šie individai gali kryžmintis ir susilaukti vaisingų palikuonių. Naujos rūšys susidaro dėl geografinės (fizinių barjerų) arba biologinės (reprodukcinės) izoliacijos. Alopatrinis rūšių susidarymas vyksta, kai fiziniai barjerai, pvz., kalnai ar upės, padalija populiaciją, užkertant kelią genų mainams. Simpatrinis rūšių susidarymas vyksta toje pačioje geografinėje vietovėje, kai dalis populiacijos dėl genetinių pokyčių (pvz., mutacijų, chromosomų persitvarkymo) tampa reprodukciškai izoliuota nuo pradinės formos.
Arklio genties evoliucija
Arklio genties evoliucija yra puikus nuoseklaus kitimo pavyzdys, kurį galima atsekti remiantis iškastinėmis radimvietėmis. Arklio protėviai buvo mažesni, turėjo kelis pirštus ant galūnių ir buvo prisitaikę misti minkšta augalija. Laikui bėgant, keičiantis aplinkai (iš miškų į pievas), dėl gamtinės atrankos arklių kojos ilgėjo, pirštų skaičius mažėjo, kūnas stambėjo, o dantys ir virškinimo sistema prisitaikė prie kietesnio maisto.
Žmogaus įtaka rūšių susidarymui: selekcija ir hibridizacija
Žmonės gali daryti įtaką rūšių susidarymui per selekciją (dirbtinę atranką) ir hibridizaciją. Selekcija – tai procesas, kurio metu atrenkami ir veisiami organizmai, turintys norimų savybių. Taip sukuriamos naujos kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų veislės. Hibridizacija – tai skirtingų rūšių arba veislių kryžminimas. Gyvūnų hibridai dažnai būna nevaisingi, o augalų hibridai gali būti vaisingi, bet kartais taip pat sterilūs.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com