Širdies veiklą sukeliančius impulsus galima užrašyti elektrokardiografu. Elektrodai, pritvirtinti prie krūtinės ir galūnių, siunčia impulsus į aparatą, kuris juos užrašo popieriuje, sudarydamas elektrokardiogramą (EKG). EKG rodo: P bangą (prieširdžių sujaudinimą), QRS kompleksą (skilvelių sujaudinimą) ir T bangą (skilvelių sujaudinimo pabaigą).

Širdies automatizmas – tai savybė ritmiškai susitraukinėti be išorinių impulsų. Sinusinis prieširdžio mazgas (dešiniajame prieširdyje), arba širdies ritmo vedlys, generuoja impulsus, kurie sklinda per prieširdžius ir skilvelius, sukeldami jų susitraukimus. Prieširdinis skilvelio mazgas priima ir perduoda impulsus toliau. Širdies susitraukimų dažnį veikia: fizinis aktyvumas, amžius, lytis, stresas, temperatūra, vaistai, kofeinas, nikotinas. Širdies darbo ciklas reguliuojamas nerviniu (simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos) ir humoraliniu (hormonai, pvz., adrenalinas) būdu. Simpatinė nervų sistema ir adrenalinas didina, o parasimpatinė – mažina širdies susitraukimų dažnį.

Širdis dirba ritmiškai: prieširdžiai ir skilveliai pakaitomis susitraukia (sistolė) ir atsipalaiduoja (diastolė). Širdies darbo ciklas – tai vienas širdies susitraukimas ir atsipalaidavimas. Iš dešiniojo skilvelio kraujas teka į plaučius, iš kairiojo – į visą organizmą. Sveiko suaugusio žmogaus širdis ramybės būsenoje susitraukia apie 70 kartų per minutę. Vienas ciklas trunka apie 0,8 sekundės: prieširdžių sistolė (0,1 s), skilvelių sistolė (0,3 s) ir bendra diastolė (0,4 s).

Širdis – tai tuščiaviduris raumeningas organas, pumpuojantis kraują organizme. Jos sienelė sudaryta iš miokardo – širdies skersaruožio raumens. Širdį maitina vainikinės arterijos, tiekiančios deguonį ir maisto medžiagas. Žmogaus širdis turi keturis skyrius: dešinįjį ir kairįjį prieširdžius (viršuje) bei dešinįjį ir kairįjį skilvelius (apačioje). Prieširdžių sienelės plonesnės, o skilvelių – storesnės, ypač kairiojo skilvelio. Dešinę ir kairę širdies puses skiria raumeninga pertvara, neleidžianti susimaišyti veniniam (dešinėje) ir arteriniam (kairėje) kraujui. Buriniai vožtuvai skiria prieširdžius nuo skilvelių, o pusmėnuliniai – skilvelius nuo arterijų. Prieširdžiams susitraukiant, atsidaro buriniai vožtuvai, leidžiantys kraujui tekėti į skilvelius. Skilveliams susitraukiant, buriniai vožtuvai užsidaro, o pusmėnuliniai atsidaro, ir kraujas teka į aortą ir plaučių kamieną.