Ekosistemos ir kraštovaizdžiai

Šioje temoje aptariamos biogeografijos temos: gyvūnų karalystės, ekosistemos samprata ir sudėtinės dalys, bei kraštovaizdžių tipai. Sužinoma apie unikalią gyvūniją skirtinguose regionuose, kaip organizmai sąveikauja su aplinka, ir kaip žmogaus veikla keičia gamtą. Taip pat išmokstama skirti gamtinius ir žmogaus sukurtus kraštovaizdžius.

Antropogeniniai kraštovaizdžiai
Antropogeniniai kraštovaizdžiai – tai žmogaus sukurti kraštovaizdžiai. Jie skirstomi į urbanistinius (miestų ekosistemos), agrarinius (žemės ūkio naudmenos, kaimo gyvenvietės) ir kasybos kraštovaizdžius.
Biogeografinės karalystės
Biogeografija nagrinėja organizmų pasiskirstymą Žemėje. Išskiriamos kelios pagrindinės karalystės, turinčios unikalią florą ir fauną. Neotropinė karalystė, apimanti Pietų ir Vidurio Ameriką, pasižymi nepilnadančiais, plačianosėmis beždžionėmis ir kolibriais. Australijos karalystė, anksti atsiskyrusi nuo kitų žemynų, išsiskiria sterbliniais ir kloakiniais gyvūnais. Naujojoje Zelandijoje, prieš žmonių atėjimą, dominavo neskraidantys paukščiai, tokie kaip kiviai. Žmonių įtaka lėmė vietinių rūšių nykimą dėl įvežtų svetimų rūšių.
Ekosistemos komponentai
Ekosistemą sudaro tarpusavyje susiję komponentai: uolienos, vanduo, oras (klimatas), dirvožemis, augalija ir gyvūnija. Pokyčiai viename komponente paveikia visus kitus. Pavyzdžiui, drėgnas ir karštas klimatas sąlygoja tankių miškų augimą, o šie miškai formuoja specifinį mikroklimatą. Dirvožemio derlingumas stepėse lemia žolių dangos tankumą ir rūšinę sudėtį, o pūvanti žolė praturtina dirvožemį humusu. Žmonių veikla (pvz., miškų kirtimas, pelkių sausinimas) daro didelę įtaką ekosistemoms.
Ekosistemos samprata
Ekosistema – tai gyvųjų organizmų (biocenozės) ir jų negyvosios aplinkos (biotopo) visuma, susieta tarpusavio ryšiais, medžiagų ir energijos apykaita. Biologijoje ekosistema gali būti įvairaus dydžio (pvz., akvariumas), o geografijoje – gamtinis kompleksas (pvz., beržynas, pieva). Biocenozė – tai vienoje buveinėje gyvenančių organizmų visuma.
Gamtiniai kraštovaizdžiai
Gamtiniai kraštovaizdžiai skirstomi į natūraliuosius ir antrinius. Natūralieji kraštovaizdžiai yra minimaliai paveikti žmogaus veiklos (pvz., Sibiro taiga, dykumos, Amazonės miškai). Antriniai gamtiniai kraštovaizdžiai yra stipriai pakeisti žmogaus (pvz., Europos vidurio miškai ir pievos, Viduržemio gariga, antriniai atogrąžų miškai).
Kraštovaizdžiai
Kraštovaizdis – didelė ekosistema (kelių ar dešimčių kvadratinių kilometrų), sudaryta iš mažesnių ekosistemų (pvz., giraitės, pievos, tvenkinio). Kraštovaizdžio komponentai: reljefas, klimatas, paviršinis ir gruntinis vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija, žmonių sukurti objektai. Kraštovaizdžiai būna gamtiniai ir antropogeniniai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com