Požeminio vandens kilmė ir panaudojimas Lietuvoje

Šioje temoje nagrinėjama požeminio vandens kilmė, rūšys pagal gylį, mineralizaciją ir temperatūrą. Taip pat sužinoma apie požeminio vandens panaudojimą ir problemas, susijusias su jo tarša Lietuvoje. Aptariami terminai, pavyzdžiui, infiltracinis, kondensacinis, gruntinis, tarpsluoksninis ir artezinis vanduo.

Didysis artezinis baseinas (Australija)
Australijoje, Didžiajame Arteziniame baseine, slūgso dideli artezinio vandens ištekliai. Jo maitinimo sritis – Didysis Vandenskyros kalnagūbris.
Didysis artezinis baseinas (Australija)
Australijoje, Didžiajame Arteziniame baseine, yra gausūs artezinio vandens ištekliai. Jo maitinimo sritis – Didysis Vandenskyros kalnagūbris – nutolusi kelis šimtus kilometrų į rytus.
Požeminio vandens kilmė
Pagal kilmę požeminis vanduo skirstomas į infiltracinį (susidaro dėl kritulių ir paviršinio vandens sunkimosi), kondensacinį (susidaro vandens garams kondensuojantis) ir magminės kilmės (susidaro iš vandens garų, patekusių iš mantijos). Vanduo sunkiasi pro laidžias uolienas (smėlį, žvyrą, klintį) ir kaupiasi virš nelaidžių (molio, granito) – vandensparų. Vandeningasis sluoksnis – tai uolienų sluoksnis virš vandensparos, kuriame kaupiasi vanduo.
Požeminio vandens kilmė
Požeminis vanduo skirstomas į infiltracinį (susidarantį dėl vandens sunkimosi iš atmosferos kritulių, upių, ežerų ir pelkių), kondensacinį (susidarantį vandens garams kondensuojantis Žemės sluoksniuose) ir magminės kilmės (susidarantį iš vandens garų, patekusių iš mantijos).
Požeminio vandens naudojimas
Gruntinis vanduo tradiciškai semiamas iš šulinių, tačiau dažnai būna užterštas. Artezinis vanduo yra švaresnis ir tiekiamas iš gręžinių. Lietuvoje daugiausia naudojamas požeminis vanduo, tačiau artezinio vandens ištekliai senka. Požeminio vandens tarša, ypač nitratais ir pesticidais, kelia susirūpinimą.
Požeminio vandens naudojimas
Gruntinis vanduo tradiciškai semiamas iš šulinių, tačiau dažnai būna užterštas. Artezinis vanduo, tiekiamas iš gręžinių, yra švaresnis. Lietuvoje daugiausia naudojamas požeminis vanduo, tačiau artezinio vandens ištekliai senka. Požeminio vandens kokybė, ypač kaimo vietovėse, yra aktuali problema.
Požeminio vandens skirstymas pagal gylį
Pagal slūgsojimo gylį požeminis vanduo skirstomas į dirvožemio vandenį (drėgmė dirvožemyje, svarbi augalams), gruntinį vandenį (virš pirmosios vandensparos, maitina upes, ežerus, šulinius, jo lygis kinta) ir tarpsluoksninį vandenį (tarp vandensparų, švarus, gali būti artezinis – spūduminis). Arteziniame baseine kaupiasi dideli artezinio vandens kiekiai.
Požeminio vandens skirstymas pagal gylį
Pagal slūgsojimo gylį požeminis vanduo skirstomas į dirvožemio vandenį (drėgmę dirvožemyje), gruntinį vandenį (virš pirmosios vandensparos) ir tarpsluoksninį vandenį (tarp vandensparų). Gruntinio vandens ištekėjimo į paviršių vieta vadinama šaltiniu. Tarpsluoksninis vanduo, veikiamas spūdumo, vadinamas arteziniu vandeniu.
Požeminio vandens skirstymas pagal mineralizaciją
Pagal chemines savybes požeminis vanduo skirstomas į gėlą (\(<1\)), mažai mineralizuotą (\(1\)-\(5\)), vidutiniškai mineralizuotą (\(5\)-\(15\)), labai mineralizuotą (\(15\)-\(50\)) ir sūrymą (\(>50\)). Mineralinis vanduo turi didesnę ištirpusių cheminių medžiagų koncentraciją ir gali turėti gydomųjų savybių.
Požeminio vandens skirstymas pagal mineralizaciją
Pagal chemines savybes požeminis vanduo skirstomas į gėlą (\(<1\) mineralizacija), mažai mineralizuotą (\(1\)-\(5\)), vidutiniškai mineralizuotą (\(5\)-\(15\)), labai mineralizuotą (\(15\)-\(50\)) ir sūrymą (\(>50\)). Mineralinis vanduo turi daugiau ištirpusių cheminių komponentų ir gali turėti gydomųjų savybių. Sūrymas formuojasi dideliame gylyje.
Požeminio vandens skirstymas pagal temperatūrą
Pagal temperatūrą požeminis vanduo skirstomas į šaltą ir terminį. Terminis vanduo, kurio temperatūra viršija \(+20^\circ \text{C}\), susidaro dideliame gylyje ir gali būti naudojamas geoterminėse jėgainėse.
Požeminio vandens skirstymas pagal temperatūrą
Pagal temperatūrą požeminis vanduo skirstomas į šaltą ir terminį. Terminis vanduo yra aukštesnės nei \(+20^\circ \text{C}\) temperatūros ir susidaro dideliame gylyje. Jis gali būti naudojamas geoterminėse jėgainėse.
Požeminis vanduo
Požeminis vanduo – tai skystos, kietos arba dujinės būsenos vanduo, esantis Žemės plutos storymėje. Jo bendros atsargos Žemėje siekia apie \(60\) mln. \(km^3\). 60% viso požeminio vandens yra gėlas ir sudaro 98% skysto gėlo vandens išteklių pasaulyje. Jis skiriasi slūgsojimo gyliu, cheminėmis savybėmis ir temperatūra.
Požeminis vanduo: apibrėžimas ir atsargos
Požeminis vanduo – tai skystos, kietos arba dujinės būsenos vanduo, esantis Žemės plutos storymėje. Jo atsargos siekia apie \(60\) mln. \(km^3\), iš kurių 60% yra gėlas vanduo, sudarantis 98% viso skysto gėlo vandens išteklių pasaulyje. Požeminis vanduo skiriasi slūgsojimo gyliu, cheminėmis savybėmis ir temperatūra.
Ūlos akis
Ūlos akis, esanti Marcinkonių seniūnijoje, yra neužšąlanti versmė, kurios vanduo yra šaltas (\(8\) - \(9 \text{ }^\circ\text{C}\)), turi nestiprų geležies prieskonį ir pasižymi gydomosiomis savybėmis.
Ūlos akis
Ūlos akis – tai versmė Marcinkonių seniūnijoje, kuri neužšąla ištisus metus ir pasižymi šaltu \((8\text{-}9 \text{ }^\circ\text{C})\), silpnai geležingu, gydomųjų savybių turinčiu vandeniu.
Ventos ir Dubysos sensių šaltiniai
Ventos ir Dubysos sensiuose, 1,8 ha plote, trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai, kuriuose kunkuliuoja per šimtą šaltinio akių.
Ventos ir Dubysos sensių šaltiniai
Ventos ir Dubysos sensiuose, 1,8 ha plote, trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai, kuriuose yra daugiau nei šimtas šaltinio akių.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com