Viduramžių Europos kultūra

Šioje temoje nagrinėjama Viduramžių Europos kultūra, apimanti tris pagrindinius ją formavusius veiksnius: barbarų germanų tradicijas, krikščionybę ir antikos palikimą. Aptariamas švietimas, mokslas, romanikos ir gotikos stiliai architektūroje, rašto kultūra bei pasaulio, laiko ir erdvės suvokimas. Viduramžiai – tai svarbus etapas Vakarų Europos kultūros formavimesi.

Pasaulio, laiko ir erdvės suvokimas viduramžiais
Erdvės samprata buvo ribota. Valstybių sienos neaiškios. Valstiečių pasaulio pažinimas baigėsi kaimo ribomis. Žinių šaltinis – keliautojų pasakojimai. Astronomai ir geografai rėmėsi antikiniais autoriais (Žemė – Visatos centras). Geografinį akiratį išplėtė kryžiaus žygiai ir Marko Polo kelionės. Laikas skaičiuotas pagal metų laikus, žemės ūkio darbus, bažnytines šventes. Bažnyčia suformulavo linijinio laiko sampratą (Pasaulio sukūrimas – Paskutinio teismo diena).
Rašto kultūra viduramžiais
Ankstyvaisiais viduramžiais raštingi buvo daugiausia dvasininkai. Lotynų kalba buvo vienintelė išsilavinusių žmonių kalba. Paplito tylusis skaitymas. Literatūroje vyravo bažnytinė raštija lotynų kalba. XII a. atsirado daugiau pasaulietinės literatūros gimtosiomis kalbomis: epas, eiliuotos poemos, romanai apie riterius, žodiniai pasakojimai. Knygos perrašinėtos ranka, labai brangios. Dantės Aligjerio „Dieviškoji komedija“ – žymiausias kūrinys.
Romanika ir gotika architektūroje
Didingiausi meno kūriniai skirti Dievo garbei. Architektūroje vyravo bažnyčios ir pilys. X a. susiformavo romanikos stilius (masyvūs, paprasti pastatai, storos sienos, mažai angų). XII a. romaniką pakeitė gotika (aukšti pastatai, smailios arkos, daug bokštelių, vitražai). Skulptūrose siekta tikroviškumo. Tapyba ir skulptūra aiškino Biblijos scenas.
Švietimas viduramžiais
Pirmosios mokyklos steigtos prie bažnyčių ir vienuolynų, vėliau – katedrinės mokyklos miestuose. Mokymo pagrindas – „septyni laisvieji menai“: triviumas (gramatika, retorika, dialektika) ir kvadriviumas (aritmetika, geometrija, astronomija, muzika). XI a. pab. atsirado universitetai (aukštosios mokyklos) su Filosofijos, Teisės, Medicinos ir Teologijos fakultetais. Universitetai turėjo savivaldos teises.
Viduramžių europos kultūros bruožai
Viduramžių Europos kultūrą formavo trys pagrindiniai veiksniai: barbarų germanų tradicijos (jėgos kultas), krikščionybė (Katalikų bažnyčia kaip pagrindinis kultūros židinys) ir antikos palikimas (per Bizantiją ir islamo civilizaciją). Kultūra buvo įvairi ir prieštaringa, skirstoma į vienuolynų bažnytinę (lotynų kalba), pasaulietinę (vietinėmis kalbomis) ir valstiečių liaudies (žodinė).
Viduramžių kultūros suklestėjimo priežastys
Kultūrinis gyvenimas pagyvėjo pasibaigus vikingų ir vengrų antpuoliams. Plėtrą skatino miestų augimas (reikėjo raštingų žmonių administracijai), centralizuotų valstybių susidarymas (reikėjo raštingų žmonių valdžiai) ir Katalikų bažnyčios poreikiai (reikėjo raštingų žmonių bažnyčiai). Pietų ir Rytų Europoje jautėsi arabų ir Bizantijos įtaka.
Viduramžių mokslas
Viduramžių mokslas orientavosi į tikėjimo tiesų aiškinimą. Vyraujanti filosofijos kryptis – scholastika. Pagrindiniai tiesos pažinimo šaltiniai: Šventasis Raštas, Bažnyčios autoritetai ir Aristotelis. Įžymiausias scholastikas – Tomas Akvinietis. Tačiau buvo ir netradiciškai mąstančių mokslininkų, pvz., Rodžeris Bekonas (eksperimentinis metodas). Mokslas buvo artimas astrologijai, chemija – alchemijai, medicina – magijai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com