Atogrąžų dykumos, pavyzdžiui, Sachara, išsiskiria didžiausiais plotais. Jose vyrauja aukštas atmosferos slėgis, kuris lemia itin mažą kritulių kiekį. Sacharoje vasaros metu temperatūra gali pakilti virš +50°C, o žiemos naktimis – nukristi žemiau nulio.

Nors dykumos pasižymi atšiauriomis sąlygomis, jose gyvena įvairūs augalai ir gyvūnai, kurie yra prisitaikę prie karščio ir drėgmės trūkumo. Augalai turi smulkius lapus arba dyglius, gilias šaknis arba greitai auga po trumpalaikio lietaus (efemerai). Gyvūnai, pavyzdžiui, gyvatės, driežai ir skorpionai, reikiamą drėgmę gauna su maistu, o smulkieji graužikai ir plėšrieji žinduoliai slepiasi urvuose ir yra aktyvūs naktį. Paukščiai ir kanopiniai gyvūnai pasižymi ištverme ir judrumu.

Pagal geografinę padėtį ir kitus ypatumus, dykumos skirstomos į atogrąžų platumų, žemynų vidinių sričių ir pakrančių dykumas. Dykumos susidaro Žemės srityse, kuriose vyrauja mažas kritulių kiekis ir aukšta temperatūra.

Atakamos dykuma Pietų Amerikoje ir Namibo dykuma Afrikoje priskiriamos pakrančių dykumoms. Jos susidaro dėl šaltųjų vandenyno srovių poveikio, kurios atvėsina orą ir skatina rūko susidarymą, o ne lietų. Atakamoje yra vietovių, kuriose kritulių nebuvo dešimtmečius. Namibijoje aptinkami unikalūs augalai – velvičijos.

Šiaurės Amerikos dykumos užima santykinai nedidelį plotą. Sonoros dykuma, besidriekianti per Meksiką ir Arizoną, pasižymi unikalia augalija, kurioje gausu įvairių kaktusų ir agavų. Kaktusai, prisitaikę prie sausringo klimato, sudaro didelę dalį šios dykumos augalijos.

Žemynų vidinės dykumos, tokios kaip Gobis, Taklamakanas, Karakumai ir Kyzylkumai, plyti toli nuo vandens telkinių arba tarp aukštų kalnų. Dėl šių geografinių ypatumų, jas pasiekia mažai kritulių. Gobio dykumoje būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos su sniegu.