Visuotinė trauka

Šioje temoje nagrinėjama visuotinė trauka, dar vadinama gravitacija, ir jos poveikis kūnams Žemėje bei Visatoje. Aiškinamasi, kaip gravitacinė jėga priklauso nuo kūnų masės ir atstumo tarp jų, bei susipažįstama su gravitacijos lauko sąvoka. Taip pat aptariama, kaip skiriasi gravitacinė trauka įvairiuose kosminiuose kūnuose.

Gravitacija visatoje
Skirtingi dangaus kūnai turi skirtingas mases, todėl skiriasi ir jų gravitacijos laukai bei konstantos g vertės. Pavyzdžiui, Jupiterio paviršiuje gravitacinė trauka yra daug stipresnė nei Žemėje. Saulės masė yra milžiniška, todėl jos gravitacijos laukas yra ypač stiprus, leidžiantis jai išlaikyti planetas savo orbitose. Jei Saulės gravitacija išnyktų, planetos nuskrietų į kosmosą.
Gravitacijos laukas
Aplink kiekvieną kūną, turintį masę, egzistuoja gravitacijos laukas. Tai erdvės sritis, kurioje pasireiškia to kūno gravitacinė trauka. Masyvesni kūnai sukuria stipresnius gravitacijos laukus, o mažesnės masės kūnai – silpnesnius. Žemės gravitacijos laukas apima didelę erdvę aplink planetą.
Gravitacijos laukas ir konstanta g
Aplink kiekvieną masę turintį kūną egzistuoja erdvės sritis, vadinama gravitacijos lauku, kurioje veikia to kūno gravitacinė trauka. Šio lauko stiprumą tam tikrame taške apibūdina konstanta \(g\), rodanti, kokia jėga kūnas veikia \(1\) kg masės objektą, esantį tame taške. Žemės paviršiuje vidutinė \(g\) vertė yra \(g \approx 9.8 \, \text{N/kg}\). Tai reiškia, kad Žemė \(1\) kg masės kūną traukia maždaug \(9.8\) N jėga. Tolstant nuo kūno (pvz., kintant aukščiui virš Žemės), jo gravitacijos laukas silpnėja, todėl \(g\) vertė mažėja. Skirtingų dangaus kūnų \(g\) vertės skiriasi dėl jų skirtingų masių ir dydžių.
Gravitacijos laukas ir Žemės trauka
Aplink kiekvieną masę turintį kūną egzistuoja erdvės sritis, vadinama gravitacijos lauku, kurioje pasireiškia to kūno gravitacinė trauka. Lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės ir atstumo nuo jo. Žemės gravitacinė trauka apibūdinama konstanta \(g\), kurios vertė prie Žemės paviršiaus yra maždaug \(9,8 N/kg\). Tai reiškia, kad \(1 kg\) masės kūną Žemė veikia maždaug \(9,8 N\) jėga. Tolstant nuo Žemės, jos gravitacijos laukas silpnėja, todėl konstantos \(g\) vertė mažėja. Šios konstantos \(g\) skaitinė vertė yra lygi laisvojo kritimo pagreičio vertei toje vietoje.
Kūnų masė ir gravitacija
Gravitacijos jėgos stiprumas tiesiogiai proporcingas sąveikaujančių kūnų masėms. Kuo didesnė kūnų masė, tuo stipresnė gravitacinė trauka tarp jų. Žemės masė yra labai didelė, todėl jos trauka yra akivaizdžiai juntama. Mažos masės kūnų, pavyzdžiui, knygos ir sąsiuvinio, gravitacinė trauka yra labai silpna ir nepastebima. Pagal trečiąjį Niutono dėsnį, kūnai vienas kitą veikia vienodo didumo, bet priešingų krypčių jėgomis.
Visuotinė trauka
Visi kūnai, turintys masę, sąveikauja tarpusavyje per gravitacijos jėgas. Ši visuotinė sąveika vadinama visuotine trauka arba gravitacija. Žemė traukia visus kūnus, esančius jos paviršiuje ar šalia jo, o šie kūnai taip pat traukia Žemę. Pavyzdžiui, Mėnulio trauka sukelia potvynius ir atoslūgius.
Visuotinė trauka ir jos priklausomybė nuo masės
Visuotinė trauka, arba gravitacija, yra visuotinė sąveika, reiškianti, kad visi masę turintys kūnai traukia vienas kitą. Šios sąveikos jėgos vadinamos gravitacijos jėgomis. Gravitacijos jėgos dydis priklauso nuo sąveikaujančių kūnų masių: kuo masės didesnės, tuo stipresnė traukos jėga. Pagal trečiąjį Niutono dėsnį, du kūnai veikia vienas kitą vienodo didumo, bet priešingų krypčių gravitacijos jėgomis. Dėl masės skirtumo jų įgyjami pagreičiai skiriasi (pvz., Žemės traukiamo obuolio pagreitis didelis, o obuolio traukiamos Žemės – nykstamai mažas).
Visuotinė trauka ir masė
Visuotinė trauka, arba gravitacija, yra fundamentali sąveika tarp visų masę turinčių kūnų. Kūnai traukia vienas kitą jėgomis, vadinamomis gravitacijos jėgomis. Šių jėgų dydis priklauso nuo sąveikaujančių kūnų masių: kuo masės didesnės, tuo traukos jėgos stipresnės. Pagal trečiąjį Niutono dėsnį, du kūnai veikia vienas kitą vienodo didumo, bet priešingų krypčių gravitacijos jėgomis. Dėl masės skirtumų, lengvesnis kūnas įgyja didesnį pagreitį nei masyvesnis.
Žemės traukos konstanta
Žemėje gravitacinė trauka apibūdinama konstanta g, kurios apytikslė vertė yra 9,8 N/kg. Tai reiškia, kad 1 kg masės kūną Žemė traukia 9,8 N jėga. Konstanta g mažėja kylant aukštyn nuo Žemės paviršiaus, nes silpnėja gravitacijos laukas. Laisvojo kritimo pagreitis taip pat mažėja didėjant atstumui nuo Žemės paviršiaus ir priklauso nuo geografinės platumos. Konstantos g skaitinė vertė yra lygi laisvojo kritimo pagreičio skaitinei vertei.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com