Brazilija yra didžiausia kavos augintoja ir eksportuotoja pasaulyje. Daugiausia kavamedžių auginama šalies pietryčiuose, aplink Rio de Žaneirą ir San Paulą. Kavos plantacijos Brazilijoje pradėtos steigti XIX a. pradžioje, skatinant regiono ekonomikos augimą. Iš pradžių plantacijose dirbo vergai, vėliau – imigrantai iš Europos.

Kavamedis yra visžalis medis, auginamas tropinio ir subtropinio klimato zonose. Optimalioms augimo sąlygoms reikalinga vidutinė 17–23 °C temperatūra ir 1000–2000 mm kritulių per metus. Kavos kokybė priklauso nuo auginimo aukščio – geriausia kava užauga iki 1200 m virš jūros lygio. Kavamedžiai plantacijose paprastai genimi iki 3 m aukščio.

Kavamedis pradeda žydėti po trejų metų, o gausų derlių duoda nuo penkerių metų. Iš baltų žiedų išsivysto žalios uogos, kurios sunoksta ir paraudonuoja per 6–7 mėnesius. Vaisiai skinami rankomis. Pašalinus minkštimą, lieka dvi pupelės, kurios džiovinamos ir rūšiuojamos. Vienas kavamedis duoda 2,5–10 kg vaisių, iš kurių gaunama 500–2000 g pupelių. Žalios pupelės eksportuojamos ir dažniausiai skrudinamos prieš pardavimą.

Kavamedis yra kilęs iš Afrikos, o jo savybės, remiantis legenda, buvo atrastos Etiopijoje VIII amžiuje. Pastebėta, kad ožkos, prisirijusios nepažįstamų uogų, tapo itin energingos. Vienuolis, paragavęs šių uogų ir pajutęs kartumą, jas įmetė į ugnį. Pasklidus aromatui, jis išgriebė apskrudusias pupeles ir pagamino gėrimą, kuris sukėlė žvalumo jausmą.