Dirvožemio sandara ir kaita

Šioje temoje nagrinėjama rekultivacija, darnioji plėtra ir dirvožemio susidarymas. Aptariami dirvodaros veiksniai, procesai, dirvožemio pjūvis, derlingumo veiksniai, gerinimo būdai bei Lietuvos dirvožemiai. Taip pat apžvelgiama, kaip klimatas, augalija ir dirvožemiai kinta keliaujant nuo Arkties link pusiaujo.

Dirvodaros procesai
Dirvodaros metu vyksta įvairūs procesai: humifikacija (organinių liekanų virtimas humusu), jaurėjimas (humuso išplovimas vėsaus ir drėgno klimato sąlygomis), pelkėjimas (dirvožemio virtimas pelke dėl drėgmės pertekliaus), glėjėjimas (anaerobinės sąlygos dėl drėgmės pertekliaus), kalcifikacija (kalcio kaupimasis apysausio klimato srityse) ir įdruskėjimas (druskų kaupimasis aridinių sričių pažemėjimuose).
Dirvožemio derlingumo veiksniai ir gerinimas
Dirvožemio derlingumas priklauso nuo dirvodarinės uolienos, grūdėtumo (smėlis, priesmėlis, priemolis, molis), struktūros, humuso kiekio, drėgnumo, rūgštingumo ir žmonių ūkinės veiklos. Dirvožemio derlingumui didinti naudojami šie būdai: tręšimas (organinėmis ir mineralinėmis trąšomis), kalkinimas (rūgščių dirvožemių neutralizavimas), melioravimas (drėgmės pertekliaus šalinimas), drėkinimas (sausringose vietovėse) ir sėjomaina (žemės ūkio kultūrų kaita).
Dirvožemio pjūvis ir horizontai
Dirvožemio vertikaliame pjūvyje matomi skirtingi sluoksniai, vadinami horizontais. Pagrindiniai horizontai: \(A\) horizontas (viršutinis, tamsus, su humusu), kuris gali būti skirstomas į \(A_1\) (humuso) ir \(A_2\) (išplovimo) horizontus; \(B\) horizontas (įplovimo horizontas, kuriame kaupiasi iš \(A\) horizonto išplautos medžiagos); \(C\) horizontas (dirvodarinė arba pamatinė uoliena).
Dirvožemis ir jo susidarymas
Dirvožemis yra viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, kuriame gali augti augalai. Svarbiausia jo savybė – derlingumas. Dirvožemio storis labai įvairus – nuo kelių centimetrų iki kelių metrų. Dirvodara – tai lėtas ir sudėtingas procesas, kurio metu iš uolienų, veikiant įvairiems veiksniams, susidaro dirvožemis. Dirvodaros veiksniai: dirvodarinė uoliena (Lietuvoje dažniausiai ledyninės kilmės), atmosfera, reljefas, gyvieji organizmai (ypač mikroorganizmai ir smulkieji gyvūnai), humusas (organinės medžiagos) ir klimatas.
Klimato, augalijos ir dirvožemių kaita
Klimatas, augalija ir dirvožemiai keičiasi keliaujant nuo Arkties link pusiaujo. Arktyje vyrauja šaltas klimatas, skurdi augalija ir tundros dirvožemiai. Tundroje šiek tiek šilčiau, vyrauja samanos, kerpės, žemi krūmai. Spygliuočių miškuose – vėsesnis klimatas, jauražemiai. Mišriuose ir plačialapių miškuose – rudžemiai. Stepėse – sausringas klimatas, žolinė augalija, juodžemiai. Pusdykumėse ir dykumose augalija skurdi. Savanose – karšta ir drėgna, raudonžemiai. Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose – karšta ir labai drėgna, feralitiniai dirvožemiai.
Lietuvos dirvožemiai
Lietuvoje išskiriama 10 dirvožemių grupių. Derlingiausi dirvožemiai: rudžemis (paplitęs Vidurio Lietuvos žemumoje), kalkžemis (šiaurės Lietuvoje) ir salpžemis (upių slėniuose, ypač Nemuno deltoje). Nederlingiausi dirvožemiai: smėlžemis (pietryčių Lietuvoje) ir jauražemis (rytų Lietuvoje).
Rekultivacija ir darnioji plėtra
Rekultivacija – tai procesas, kurio metu atkuriamas kasybos ar statybos pažeistas žemės paviršius, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti. Kasybos veikla, pavyzdžiui, anglių ar rūdų gavyba karjeruose, stipriai paveikia gamtinę aplinką. Baigus eksploataciją, būtina šias teritorijas rekultivuoti. Darnioji plėtra – tai principas, reikalaujantis derinti ekonominius tikslus su aplinkos apsauga, siekiant užtikrinti gerovę dabartinėms ir ateities kartoms.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com