Nepriklausomas požymių paveldėjimas

Šioje temoje nagrinėjami paveldimumo dėsniai, įskaitant nepriklausomą požymių paveldėjimą, monohibridinį, dihibridinį kryžminimus ir genų, esančių X chromosomoje, paveldėjimą. Taip pat aptariama genų sankiba, rekombinacija ir chromosominė paveldimumo teorija. Pagrindinės sąvokos – Pėneto gardelė, genotipas, fenotipas, dominantinis ir recesyvusis požymiai.

Analizuojamasis kryžminimas
Analizuojamasis kryžminimas naudojamas nustatyti, ar dominuojantįjį požymį turinčio individo genotipas yra homozigotinis (\(AA\)) ar heterozigotinis (\(Aa\)). Tiriamasis individas kryžminamas su recesyviojo fenotipo homozigotiniu individu (\(aa\)). Jei visi \(F_1\) palikuonys turi dominuojantįjį fenotipą, tiriamasis individas yra homozigotinis. Jei pusė \(F_1\) individų turi dominuojantįjį, o kita pusė – recesyvųjį fenotipą, tiriamasis individas yra heterozigotinis.
Dihibridinis kryžminimas
Dihibridinis kryžminimas tiria dviejų nealelinių genų porų paveldėjimą, analizuojant dvi alternatyvių požymių poras. Kryžminant homozigotinius individus, skirtingus pagal dvi požymių poras (pvz., \(AABB\) ir \(aabb\)), \(F_1\) kartoje visi individai bus dihibridai (\(AaBb\)) ir turės dominuojančius abiejų požymių fenotipus. \(F_2\) kartoje, gaunamoje kryžminant \(F_1\) individus, fenotipai pasiskirsto santykiu 9:3:3:1. Tai rodo, kad nealeliniai genai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito (trečiasis Mendelio dėsnis).
Genų sankiba
Vienoje chromosomoje esantys genai dažniausiai paveldimi kartu ir sudaro sankibos grupę. Tačiau mejozės metu vyksta homologinių chromosomų neseserinių chromatidžių rekombinacija, dėl kurios gali susidaryti nauji genų alelių deriniai (rekombinantai). Chromosominė paveldimumo teorija apibendrina pagrindinius paveldimumo principus: genai yra chromosomose, paveldimi nepriklausomai (jei yra skirtingose chromosomose) arba kartu (jei yra toje pačioje chromosomoje), vyksta rekombinacija, ir genai chromosomose išsidėstę linijiškai.
Mendelio taisyklės
Gregoras Mendelis suformulavo dvi pagrindines paveldėjimo taisykles. Pirmoji, pirmosios kartos (\(F_1\)) vienodumo arba dominavimo taisyklė, teigia, kad kryžminant homozigotinius individus, visi \(F_1\) palikuonys turės vienodą, dominuojantįjį fenotipą. Antroji, skilimo taisyklė, teigia, kad kryžminant du \(F_1\) hibridus, \(F_2\) kartoje pasireiškia abi pradinės formos santykiu \(3:1\) (dominuojantysis : recesyvusis fenotipas).
Monohibridinis kryžminimas
Monohibridinis kryžminimas tiria vienos alelinių genų poros paveldėjimą, analizuojant vieną alternatyvių požymių porą. Gregoras Mendelis, naudodamas žirnius (\(\textit{Pisum sativum}\)), nustatė, kad paveldimi ne patys požymiai, o juos lemiantys genai. Kryžminant homozigotinius individus (pvz., \(AA\) ir \(aa\)), pirmojoje kartoje (\(F_1\)) pasireiškia tik dominuojantysis požymis (\(Aa\)). Antrojoje kartoje (\(F_2\)), gaunamoje kryžminant \(F_1\) individus, pasireiškia ir dominuojantysis, ir recesyvusis požymiai santykiu \(3:1\) (fenotipų santykis) arba \(1:2:1\) (genotipų santykis).
X chromosomos genai
\(X\) chromosomoje esantys genai paveldimi specifiškai, nes vyriškoji lytis (\(XY\)) turi tik vieną \(X\) chromosomą, o moteriškoji (\(XX\)) – dvi. T. Morganas, tyrinėdamas vaisinių muselių akių spalvos paveldėjimą, nustatė, kad šis požymis susijęs su \(X\) chromosoma. Recesyvusis požymis (pvz., baltos akys) dažniau pasireiškia patinėliams, nes jie turi tik vieną \(X\) chromosomą ir, jei joje yra recesyvusis alelis, jis pasireikš (hemizigotinė padėtis).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com