Baltijos jūra yra Atlanto vandenyno dalis, skalaujanti Europos krantus ir su Šiaurės jūra sujungta siaurais sąsiauriais. Ji apima tokias svarbias vietoves kaip Botnijos, Suomių, Rygos ir Kuršių įlankas (Kuršių marias), salas, įskaitant Gotlandą, Olandą, Saremą, Bornholmą ir Zelandiją, bei daugybę įtekančių upių, tarp kurių yra ir Nemunas. Didžiausias Baltijos jūros gylis siekia apie 460 metrų. Prie jos krantų yra įsikūrusios devynios valstybės, turinčios daugybę uostų.

Baltijos jūra susiformavo po ledynmečio, tirpstant ledynui ir vandeniui užpildžius duburį. Ji nuo seno garsėjo gintaru, kuris prekybos keliais buvo gabenamas į Europą, Afriką ir Aziją. Baltijos jūra yra vidinė jūra, su Šiaurės jūra sujungta siaurais sąsiauriais, o jos kranto linija yra labai vingiuota. Kuršių marios, atskirtos Klaipėdos sąsiauriu, yra gėlavandenės dėl įtekančio Nemuno. Jūroje yra daugybė salų, o vanduo nėra labai sūrus dėl gėlo vandens prietakos. Jūros dugne auga įvairūs dumbliai, gyvena ruoniai ir veisiasi įvairios žuvys.

Aplink Baltijos jūrą yra įsikūrusios devynios valstybės, o pakrantėse išaugę dideli miestai, todėl vyksta intensyvi laivyba. Dėl intensyvios žmonių veiklos Baltijos jūros augalijai ir gyvūnijai kyla didelė grėsmė. Jūrą teršia pramoniniai vandenys, žemės ūkio trąšos ir šiukšlės, todėl ji laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Aplinkinės šalys bendradarbiauja, siekdamos sumažinti taršą, leidžia įstatymus ir įveda apribojimus.

Baltijos jūroje nuolat plaukioja apie 2000 įvairaus dydžio laivų, todėl ji yra vienas iš labiausiai laivuojamų vandens telkinių pasaulyje. Pakrantės ruože, 10 kilometrų atstumu nuo jūros, gyvena apie 15 milijonų žmonių. Didžiausią pavojų kelia naftą gabenantys tanklaiviai.