SQL log

  Chemijos mokslo šaka, tirianti anglies junginius, vadinama organine chemija.
  
  Anglis yra būtinas visų organinių junginių elementas.
  Kitas svarbus šių junginių elementas – vandenilis H. Be anglies ir vandenilio, organiniuose junginiuose dažniausiai yra deguonies O, kiek rečiau azoto N, fosforo P, sieros S, halogenų F, Cl, Br, I. Gausybei organinių junginių susidaryti pakanka vos 10–12 cheminių elementų, o neorganiniai junginiai susidaro iš beveik visų žinomų cheminių elementų arba aptinkami kaip vieninės medžiagos (O₂, N₂, C, He, Ar, Pt ir kt.). Iki XIX a. pradžios buvo manoma, kad organinių junginių gali būti tik gyvuosiuose organizmuose, tačiau 1828 m. vokiečių chemikui Frydrichui Vėleriui (Wöhler, 1800–1882) pavyko laboratorijoje iš neorganinio junginio (amonio cianato NH₄OCN) gauti organinį (karbamidą, arba kitaip – šlapalą): NH₄OCN → H₂N-CO-NH₂. Netrukus ir kiti mokslininkai laboratorijose susintetino organinių medžiagų, kurios anksčiau buvo išskiriamos iš augalų ar gyvūnų arba apskritai dar nebuvo žinomos: 1847 m. vokiečių chemikas Adolfas Kolbė (Kolbe, 1818–1884) iš neorganinių medžiagų gavo acto rūgštį, 1854 m. prancūzų mokslininkas Pjeras Marselenas Bertlo (Berthelot, 1827–1907) susintetino medžiagą, artimą gamtiniams riebalams.
  
  Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu neorganinių junginių yra žinoma per 0,5 milijono, o natūraliai egzistuojančių gamtoje ir susintetintų (gautų laboratorijose) organinių junginių – daugiau kaip 50 milijonų! Naujų susintetintų organinių junginių skaičius sparčiai didėja, todėl sunku tiksliai pasakyti, kiek jų šiuo metu yra iš viso.
  
  Visas chemijos mokslo šakas - neorganinę, organinę, analizinę chemiją ir kt. - vienija šio mokslo turinį apibendrinantis pavadinimas - chemija.
  
  Paprasčiausiais bandymais galima nustatyti, kuo skiriasi organiniai ir neorganiniai junginiai. Stipriai kaitinama organinė medžiaga anglėja. Tai rodo, kad visos organinės medžiagos turi anglies.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Sočiųjų monokarboksirūgščių bendroji molekulinė formulė yra CnH₂n₊₁COOH.
  
  ## Rūgščių savybės
  
  Pirmosios trys (C₁-C₃) homologinės eilės rūgštys yra bespalviai, aštraus kvapo, gerai tirpstantys vandenyje skysčiai, tolesnės penkios (C₄-C₈) – klampūs skysčiai, dar tolesnės (nuo C₉) – bekvapės, vandenyje netirpstančios kietosios medžiagos.
  
  Karboksirūgščių, turinčių neilgą anglies atomų grandinę, savybes lemia funkcinė grupė, t. y. polinė molekulės dalis. Todėl šios rūgštys gerai tirpsta vandenyje. Pavyzdžiui, propano (propiono) rūgštis CH₃-CH₂-COOH gerai tirpsta vandenyje, nes tirpumą lemia polinė molekulės dalis – karboksigrupė -COOH. Jei rūgšties molekulėje rūgšties liekanos anglies atomų grandinė yra ilga, t. y. molekulė turi ilgą nepolinę dalį, tai ši dalis lemia rūgšties tirpumą vandenyje. Tokios rūgšties tirpumas smarkiai sumažėja. Pavyzdžiui, dodekano (laurino) rūgštis CH₃-CH₂-CH₂-CH₂-CH₂-CH₂-CH₂-CH₂-CH₂-CH₂-CH₂-COOH blogai tirpsta vandenyje, nes tirpumą lemia nepolinė molekulės dalis – angliavandenilio liekana C₁₁H₂₃.
  
  ## Karboksirūgštys yra silpnosios rūgštys.
  
  Koks yra rūgščių skirstymo į stipriąsias ir silpnąsias pagrindas?
  
  Vandenyje tik nedidelė dalis karboksirūgščių molekulių suskyla į jonus, be to, dalis atsiradusių jonų vėl susijungia ir sudaro molekules. Taigi rūgšties jonizacija yra grįžtamasis procesas, užrašomas lygtimi:
  
  CH₃-COOH(aq) ⇌ H⁺(aq) + CH₃-COO⁻(aq)
  
  Atkreipkite dėmesį, kad karboksirūgšties liekanos (neigiamojo jono) pavadinimas (etanoatas) turi priesagą **-oat-** ir galūnę **-as**.
  
  Kaip įrodytumėte, kad etano rūgšties tirpale yra vandenilio jonų?
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;