Atliekos yra įvairių medžiagų mišinys, todėl, norint jas perdirbti, būtina jas išrūšiuoti. Miestuose ir gyvenvietėse yra specialūs konteineriai, skirti skirtingoms atliekų rūšims: buitinėms atliekoms, stiklui, plastikui, popieriui ir kartonui. Specialios tarnybos reguliariai ištuština šiuos konteinerius. Buitinės atliekos vežamos į sąvartynus, o perdirbamos medžiagos perduodamos perdirbėjams tolimesniam rūšiavimui ir perdirbimui.

Šiukšliadėžėse randamos įvairios medžiagos, tokios kaip popierius, kartonas, stiklas, plastikas ir metalai, kurias galima perdirbti. Perdirbimas, arba pakartotinis panaudojimas, leidžia šias medžiagas panaudoti naujų produktų gamybai, pavyzdžiui mokyklinių sąsiuvinių gamybai iš perdirbto popieriaus. Vidutiniškai 100 kg šiukšlių sudaro: 42 kg maisto ir žaliųjų atliekų, 14 kg popieriaus ir kartono, 9 kg plastiko, 7 kg stiklo, 3 kg metalų ir 19 kg kitų atliekų.

Perdirbti verta ne tik popierių, bet ir kitas medžiagas, tokias kaip metalas ir stiklas. Plieno lydymas iš metalo laužo yra pigesnis ir greitesnis nei gamyba iš geležies rūdos, be to, nereikia naujų kasyklų. Stiklo duženos taip pat gali būti lengvai išlydomos ir panaudojamos naujiems produktams gaminti. Stiklas gali būti perdirbamas neribotą kiekį kartų, neprarasdamas savo savybių. Perdirbus vieną stiklinį butelį, sutaupoma energijos, kurios pakaktų kompiuteriui veikti 20 minučių.

Ne visas atliekas galima mesti į įprastus konteinerius. Seni elektros prietaisai priimami buities prekių parduotuvėse. Didelius daiktus, pavyzdžiui, baldus, langus ar dviračius, reikia vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Žaliosios atliekos (žolė, lapai, šakos) surenkamos atskirose aikštelėse. Senų baterijų ir taupiųjų lempučių negalima mesti bet kur, nes jose yra pavojingų medžiagų. Baterijoms skirtos dėžės dažnai būna mokyklose ir parduotuvėse, o perdegusias taupiąsias lemputes surenka atliekų perdirbimo įmonės.

Popieriaus gamybai reikalinga mediena, todėl perdirbant popierių ir kartoną, mažėja medžių kirtimo poreikis. Perdirbto popieriaus gamybai taip pat sunaudojama mažiau vandens ir elektros energijos, lyginant su gamyba iš pirminės žaliavos – medienos. Pavyzdžiui gaminant popierių iš medienos sunaudojama 240 litrų vandens ir 78 valandos (10W) elektros energijos, o gaminant iš atliekų atitinkamai 0,2 litro vandens ir 24 valandos (10W) elektros energijos.

Ant pakuočių galima rasti įvairių ženklų, padedančių suprasti, kaip tvarkyti atliekas. Mobius (trys rodyklės) nurodo, kad pakuotė gali būti perdirbta. Žaliasis taškas reiškia, kad gamintojas ar importuotojas yra įsipareigojęs perdirbti atliekas. Mesti į šiukšliadėžę primena, kad pakuotę reikia išmesti į šiukšliadėžę. Perbrauktas konteineris žymi pavojingas atliekas, kurių negalima mesti į įprastus konteinerius.