Latvija ir Estija, kartu su Lietuva, sudaro Baltijos šalių regioną, esantį prie rytinės Baltijos jūros pakrantės. Šios trys valstybės turi bendrą geografinę padėtį ir panašią naujausių laikų istoriją – visos jos atkūrė nepriklausomybę 1918 metais, prarado ją 1940 metais ir vėl atgavo po penkiasdešimties metų.

Estija turi ilgą ir vingiuotą jūros pakrantę, kurioje gausu salų, užimančių apie dešimtadalį šalies teritorijos. Šiaurinėje dalyje krantai yra statūs, su įspūdingais glinto skardžiais. Estijos paviršius susiformavo paskutiniojo ledynmečio metu, todėl reljefas daugiausia žemumų pobūdžio, su nedidelėmis aukštumomis. Nors šalyje nėra ilgų upių, Estijai priklauso dalis didelio Peipaus ežero. Be to, Estija yra viena iš miškingiausių Europos valstybių.

Estija pasižymi mažiausiu gyventojų skaičiumi ir tankumu tarp Baltijos šalių. Estų kalba priklauso finų ugrų kalbų šeimai. Be estų, šalyje gyvena ženkli rusakalbių bendruomenė. Dauguma gyventojų išpažįsta evangelikų liuteronų arba stačiatikių tikėjimą. Sostinė Talinas išsiskiria didžiausiu gyventojų skaičiumi, o Tartu mieste veikia senas ir gerai žinomas universitetas.

Estijos ir Latvijos ekonomikos vystymasis yra panašus į Lietuvos. Po nepriklausomybės atkūrimo, visos trys šalys susidūrė su ekonominiais sunkumais, tačiau, įgyvendinus esmines reformas, ekonominė padėtis pagerėjo. Nuo 2003 iki 2005 metų Baltijos šalys patyrė spartų ekonomikos augimą, bet 2009 metais pasaulinė ekonomikos krizė jas stipriai paveikė. Šiuo metu ekonomika atsigauna.

Estijos ūkis, po nepriklausomybės atkūrimo, vystėsi sėkmingiausiai iš visų Baltijos šalių. Tam didelę įtaką turėjo įgyvendintos reformos ir Suomijos parama. Estija pirmauja pagal daugelį ekonominių rodiklių ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Šalis naudoja degiuosius skalūnus elektros energijos gamybai, tačiau pastaruoju metu mažina jų naudojimą. Sparčiai auga elektronikos pramonė ir telekomunikacijų sektorius.

Latvijos pakrantė, didžiojoje dalyje, yra smėlėta ir plokščia, su sekliąja Rygos įlanka. Ledynmečio metu susiformavo aukštumos, kalvagūbriai ir kalvos, įskaitant Latgalos aukštumą. Tačiau didžiąją šalies dalį užima žemumos. Ilgiausia ir vandeningiausia upė – Dauguva, kuri yra laivuojama per visą šalies teritoriją. Latvijoje gausu ledyninės kilmės ežerų, o Drydzio ežeras yra pats giliausias visose Baltijos šalyse. Be to, Latvijoje miškai užima didesnę teritorijos dalį nei Lietuvoje.

Latviai, kaip ir lietuviai, yra kilę iš baltų tautų, tačiau Latvijos istorija patyrė stiprią vokiečių riterių ordinų įtaką. Šalyje gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, ypač didžiuosiuose miestuose. Vyraujanti religija – liuteronybė. Ryga yra didžiausias miestas Baltijos šalyse. Latvija susiduria su demografinėmis problemomis, tokiomis kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas.

Po nepriklausomybės atkūrimo Latvijos ekonomika išgyveno nuosmukį, tačiau vėliau prasidėjo ekonomikos augimas. Pasaulinė ekonomikos krizė Latviją paveikė ypač stipriai. Didelę dalį elektros energijos šalis pasigamina Dauguvos hidroelektrinėse. Didžiosios pramonės įmonės yra sutelktos sostinėje Rygoje. Latvijoje yra išplėtotos įvairios pramonės šakos.