Šioje temoje susipažįstama su elementariųjų dalelių fizika, jų istorija, samprata, charakteristikomis ir klasifikacija. Sužinoma apie fundamentaliąsias daleles (leptonus, kvarkus ir sąveikos bozonus), hadronus (barionus ir mezonus) bei Higso bozoną, lemiantį dalelių masę. Taip pat aptariamos keturios fundamentaliosios sąveikos: stiprioji, elektromagnetinė, silpnoji ir gravitacinė.

Šioje temoje nagrinėjamos branduolinės reakcijos – procesai, kurių metu atomų branduoliai sąveikauja su kitais branduoliais ar dalelėmis, keisdami savo sudėtį. Aptariama, kaip šios reakcijos gali būti sukeliamos, kokie tvermės dėsniai jose galioja, ir kaip apskaičiuojama išsiskirianti ar sugeriama energija. Taip pat sužinoma apie įvairius branduolinių reakcijų tipus ir radioaktyviojo skilimo pritaikymą.

Šioje temoje nagrinėjami trys radioaktyviojo skilimo tipai: alfa, beta ir gama. Sužinoma, kaip alfa skilimo metu išsiskiria helio branduolys, beta skilimo metu – elektronas ir neutrinas, o gama skilimo metu – didelės energijos elektromagnetinės bangos. Taip pat aptariama, kaip šie skilimai keičia atomo branduolio sudėtį ir vietą periodinėje elementų lentelėje.

Šioje temoje nagrinėjama branduolinės energetikos raida, privalumai ir trūkumai, įskaitant panaudoto branduolinio kuro sampratą, sudėtį, tvarkymą bei perdirbimą. Taip pat aptariami ekonominiai ir ekologiniai panaudoto kuro aspektai, jo vertė ir pavojai. Galiausiai, aiškinamasi, kaip panaudotas branduolinis kuras yra saugomas.

Šioje temoje aptariamos valdomos ir nevaldomos grandininės branduolinės reakcijos, branduolinio reaktoriaus sandara ir veikimas. Taip pat sužinoma apie neutronų lėtiklius, šilumnešius, grandininės reakcijos valdymą, Ignalinos atominę elektrinę bei nevaldomas reakcijas atominėse bombose. Apžvelgiamas branduolinės energijos panaudojimas tiek taikiais, tiek kariniais tikslais.

Šioje temoje nagrinėjama atomo branduolio fizika, apimanti masės defekto, ryšio energijos ir savitosios ryšio energijos skaičiavimus, taip pat radioaktyvumo reiškinys – savaiminis nestabilių branduolių skilimas, kurio metu išspinduliuojamos alfa, beta arba gama dalelės. Taip pat apžvelgiami pagrindiniai radioaktyvumo atradimo ir tyrimų etapai.

Šioje temoje nagrinėjami elementariųjų dalelių virsmai, jų rūšys ir antidalelės. Taip pat aptariama, kaip dalelės gauna didelę energiją greitintuvuose, įskaitant Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą (LHC). Galiausiai, sužinoma apie materijos virsmus ir anihiliaciją.

Šioje temoje nagrinėjama jonizuojančiosios spinduliuotės sąvoka, jos šaltiniai ir biologinis poveikis organizmams. Aptariami spinduliuotės tipai (alfa, beta, gama), jų skvarba, sugertoji apšvitos dozė, jos galia ir lygiavertė apšvitos dozė. Taip pat aptariama foninė spinduliuotė ir jos įtaka žmogui.

Šioje temoje aptariamos branduolinės jėgos, kurios laiko atomo branduolį kartu, nepaisant protonų elektrostatinės stūmos. Sužinoma apie branduolio ryšio energiją, masės defektą ir savitąją ryšio energiją, bei kaip šios sąvokos susijusios su branduolio stabilumu. Taip pat trumpai apžvelgiama branduolinių jėgų prigimtis, remiantis keitimusi π mezonais.

Šioje temoje aptariami prietaisai, skirti jonizuojančiajai spinduliuotei aptikti ir matuoti. Nagrinėjami prietaisų, tokių kaip Geigerio skaitiklis, Vilsono kamera, burbulinė kamera ir fotoemulsijų metodas, veikimo principai. Aiškinamasi, kaip šie prietaisai fiksuoja dalelių pėdsakus arba generuoja elektrinius impulsus, leidžiančius nustatyti dalelių savybes.

Šioje temoje aptariamos termobranduolinės reakcijos – lengvųjų branduolių jungimasis į sunkesnius, esant labai aukštai temperatūrai. Sužinoma, kaip šios reakcijos išskiria didžiulius energijos kiekius, kaip jos vyksta žvaigždėse, ir kokios yra jų panaudojimo perspektyvos energetikoje. Taip pat aptariamos valdomos ir nevaldomos termobranduolinės reakcijos.

Šioje temoje susipažįstama su urano branduolio dalijimosi procesu, lašeliniu branduolio modeliu ir grandininėmis branduolinėmis reakcijomis. Taip pat nagrinėjama urano izotopai, kritinė masė ir neutronų daugėjimo koeficientas, kuris yra svarbus veiksnys, lemiantis branduolinės reakcijos eigą.

Šioje temoje nagrinėjamas atomo branduolio modelis, sudarytas iš protonų ir neutronų. Aptariami protono ir neutrono atradimai, jų savybės bei tai, kad šios dalelės sudaro visų cheminių elementų atomų branduolius. Taip pat paaiškinama, kaip nustatomas branduolio masės skaičius, bei supažindinama su izotopų sąvoka.

Šioje temoje aptariama radioaktyviojo skilimo dėsnis, pusėjimo trukmė ir medžiagos aktyvumas. Sužinoma, kad radioaktyviųjų medžiagų skilimas yra atsitiktinis reiškinys, o skilimo greitis apibūdinamas pusėjimo trukme. Taip pat mokomasi, kaip radioaktyviojo skilimo dėsnis taikomas radiometriniam datavimui.

Šioje temoje susipažįstama su atomo branduolio pagrindinėmis savybėmis: krūviu, mase, dydžiu ir forma. Taip pat nagrinėjama izotopus – to paties cheminio elemento atomus, turinčius skirtingą neutronų skaičių branduolyje. Sužinoma, kaip šios savybės nustatomos ir žymimos.