Šioje temoje nagrinėjama banginė optika, apimanti šviesos dispersiją, spalvų suvokimą ir reiškinius, tokius kaip vaivorykštės. Taip pat sužinoma apie spektrinius prietaisus (spektroskopus, spektrografus), spektrų rūšis (ištisinius, juostinius, linijinius) ir spektrinę analizę, naudojamą medžiagų sudėčiai nustatyti.

Šioje temoje nagrinėjama holografija – erdvinio atvaizdo kūrimo metodas, naudojant bangų interferenciją, ir jos taikymas įvairiose srityse, nuo muziejų eksponatų iki medicinos. Aprašomas hologramos kūrimo ir atkūrimo procesas, paaiškinant skirtumus tarp optinės ir skaitmeninės hologramos. Taip pat pabrėžiamas holografijos ryšys su mokslu ir menu.

Šioje temoje nagrinėjama šviesos dispersija, reiškinys, kai balta šviesa, sklisdama per medžiagą, pavyzdžiui, prizmę, skyla į įvairias spalvas. Taip pat aiškinama, kodėl skirtingų spalvų šviesa lūžta skirtingai ir kaip susidaro spalvos, remiantis elektromagnetinių bangų sugertimi ir atspindėjimu. Aptariama spalvos samprata, kaip regėjimo pojūtis.

Šioje temoje bus susipažįstama su šviesos difrakcija – reiškiniu, kai šviesa nukrypsta nuo tiesaus sklidimo kelio, apeidama kliūtis. Taip pat bus nagrinėjama difrakcinė gardelė – įrankis, leidžiantis tirti šviesos bangines savybes, bei bus paaiškinta, kaip apskaičiuoti šviesos bangos ilgį, naudojant difrakcinės gardelės formulę. Taip pat bus paaiškinta, kaip keičiasi interferencinis vaizdas keičiant difrakcinės gardelės parametrus.

Šioje temoje nagrinėjama šviesos poliarizacija – reiškinys, kai šviesos bangos elektrinio lauko vektorius svyruoja tam tikroje plokštumoje. Aptariama, kaip poliarizacija įrodo, jog šviesa yra skersinė banga, ir kaip ji pasireiškia sąveikaujant su medžiagomis, pavyzdžiui, turmalino kristalu. Taip pat apžvelgiami praktiniai poliarizacijos taikymai, įskaitant poliaroidus, apsauginius akinius ir skystųjų kristalų ekranus.

Šioje temoje nagrinėjama šviesos interferencija plonose plėvelėse, pavyzdžiui, muilo burbuluose, ir kaip ji sukuria spalvas. Taip pat aptariami Niutono žiedai, šviesos bangos ilgio matavimas, interferometrai ir optinių sistemų skaidrinimas. Galiausiai, sužinoma kaip interferencija pritaikoma praktikoje.

Šioje temoje aptariama šviesos prigimtis, pereinant nuo senovinių pažiūrų prie šiuolaikinio dualistinio požiūrio, apimančio bangų ir dalelių savybes. Taip pat aprašomi istoriniai šviesos greičio matavimo metodai, pradedant Olės Riomerio astronominiais stebėjimais ir baigiant tiksliais laboratoriniais eksperimentais.

Šioje temoje aptariama spalvų įvairovė, jų skirstymas į achromatines ir chromatines, bei spalvų maišymo principai. Taip pat nagrinėjamas spalvų suvokimas, remiantis žmogaus akies sandara, bei aiškinamas vaivorykštės susidarymas, pasitelkiant šviesos dispersijos, visiškojo atspindžio ir lūžimo reiškinius. Galiausiai, supažindinama su chromatine aberacija – optinių prietaisų problema, kylančia dėl šviesos dispersijos.

Banginė optika / Šviesos interferencijaŠiame skyriuje nagrinėjama spektroskopija, emisijos ir sugerties spektrai, bei šviesos interferencija. Aiškinamasi apie koherentinius šaltinius, interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygas, bei energijos tvermės dėsnį interferencijos metu. Taip pat susipažįstama su baltos šviesos interferencijos ypatumais.