Slėgio apibrėžimas ir matavimas

Šioje temoje nagrinėjamas slėgis, jo apibrėžimas ir matavimo vienetai (paskalis, baras, ir kiti). Taip pat aiškinama, kaip slėgis priklauso nuo jėgos ir jos veikiamo ploto, bei pateikiami slėgio didinimo ir mažinimo pavyzdžiai. Galiausiai, sužinoma, kad kietieji kūnai slėgį perduoda jėgos veikimo kryptimi.

Atmosferos slėgis ir jo matavimas
Atmosferos slėgis – tai jėga, kuria oras veikia Žemės paviršių ir visus jame esančius kūnus. Šis slėgis atsiranda dėl Žemės traukos, kuri traukia oro molekules link Žemės centro. Atmosferos slėgis nėra pastovus; jis keičiasi priklausomai nuo vietovės aukščio virš jūros lygio, temperatūros ir kitų veiksnių. Kylant aukštyn, atmosferos slėgis mažėja, nes mažėja viršuje esančio oro stulpo masė. Normalus atmosferos slėgis jūros lygyje yra laikomas \(101325 \text{ Pa}\), arba \(1013 \text{ hPa}\) (hektopaskalių), arba \(760 \text{ mm Hg}\) (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Atmosferos slėgiui matuoti naudojami prietaisai, vadinami barometrais. Yra gyvsidabriniai barometrai ir aneroidai (barometrai be skysčio). Aneroido veikimas pagrįstas metalinės dėžutės, iš kurios ištrauktas oras, deformacija kintant atmosferos slėgiui. Atmosferos slėgio pokyčiai yra glaudžiai susiję su oro sąlygomis. Žemo slėgio sritys, vadinamos ciklonais, paprastai siejamos su debesuotu oru, krituliais ir vėju. Aukšto slėgio sritys, vadinamos anticiklonais, dažniausiai lemia giedrą ir ramų orą.
Paskalio dėsnis ir hidraulinės sistemos
Paskalio dėsnis apibūdina slėgio perdavimą skysčiuose ir dujose. Jis teigia, kad ramybės būsenoje esančiame skystyje ar dujose išorinis slėgis perduodamas visomis kryptimis vienodai. Tai reiškia, kad slėgio pokytis viename uždaros sistemos taške sukelia tokį patį slėgio pokytį visuose kituose sistemos taškuose. Paskalio dėsnis yra hidraulinių sistemų veikimo pagrindas. Hidraulinėse sistemose, pvz., hidrauliniame prese, naudojami du skirtingo skerspjūvio ploto stūmokliai, sujungti vamzdeliu, pripildytu skysčio. Mažesniuoju stūmokliu veikiant jėga \(F1\), sukuriamas slėgis \(p1 = F1/S1\). Šis slėgis perduodamas skysčiu ir veikia didesnįjį stūmoklį, kurio plotas \(S2\). Kadangi slėgis abiejuose stūmokliuose yra vienodas (\(p1 = p2\)), didesniajame stūmoklyje gaunama didesnė jėga \(F2 = p2 * S2\). Jėgos padidinimas apskaičiuojamas: \(F2/F1 = S2/S1\). Kuo didesnis plotų santykis, tuo didesnis jėgos padidinimas.
Slėgis: apibrėžimas, apskaičiavimas ir valdymas
Slėgis – tai fizikinis dydis, apibūdinantis jėgos poveikį paviršiui. Jis lygus jėgos, statmenos paviršiui, ir to paviršiaus ploto santykiui. Slėgis žymimas raide '\(p\)' ir apskaičiuojamas pagal formulę: \(p = F/S\), kur \(F\) – jėga (matuojama niutonais, N), \(S\) – plotas (matuojamas kvadratiniais metrais, \(m^2\)). Slėgio matavimo vienetas yra paskalis (Pa). \(1 \text{ Pa} = 1 \text{ N/m}^2\). Slėgį galima didinti mažinant plotą, per kurį veikia jėga (pvz., aštrūs įrankiai), arba mažinti didinant šį plotą (pvz., plačios padangos). Kietieji kūnai perduoda slėgį jėgos veikimo kryptimi. Skysčiai ir dujos perduoda slėgį visomis kryptimis (Paskalio dėsnis). Dažnai naudojami išvestiniai slėgio vienetai: hektopaskalis (hPa), kilopaskalis (kPa), megapaskalis (MPa), baras (bar), milibaras (mbar).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com