Lenkijoje gausu naudingųjų iškasenų, ypač Aukštutinėje Silezijoje (akmens anglys, spalvotųjų metalų rūdos, akmens druska, siera). Šie ištekliai leido plėtoti sunkiąją pramonę: metalurgiją, mašinų gamybą, chemijos pramonę. Aukštutinėje Silezijoje koncentruojasi didelės pramonės įmonės, tačiau tai sukelia didelę aplinkos taršą. Regionas tankiai apgyvendintas, miestai susilieję. Pastaruoju metu senos įmonės uždaromos arba pertvarkomos, siekiant gerinti ekologinę situaciją.

Lenkijos geografinė padėtis yra strategiškai svarbi, nes per ją eina pagrindiniai sausumos keliai tarp Vakarų ir Rytų Europos. Šalies paviršius daugiausia lygus, išskyrus kalnuotas pietines sritis. Pakrantė panaši į Lietuvos, su kopomis ir sekliomis įlankomis. Į pietus nuo pajūrio tęsiasi Baltijos aukštumos, po to – Vidurio Lenkijos žemuma, kuri yra pagrindinis žemdirbystės regionas. Pietuose reljefas kyla į Pietų Lenkijos aukštumas, turtingas naudingųjų iškasenų, ir galiausiai į Sudetų ir Karpatų kalnus.

Lenkija yra vienatautė valstybė – beveik visi gyventojai yra lenkai. Šalies pakraščiuose gyvena nedidelės ukrainiečių, vokiečių ir lietuvių mažumos. Imigrantų beveik nėra. Apie 10 milijonų lenkų gyvena užsienyje.

Lenkijos ekonomika yra didžiausia tarp naujųjų Europos Sąjungos šalių, tačiau vis dar atsilieka nuo stipriausių ES ekonomikų. Gyvenimo lygis panašus į Baltijos šalis. Ekonominės reformos ir ES parama paskatino ekonomikos augimą. Lenkija atlaikė 2009 m. pasaulinę ekonominę krizę be nuosmukio. Šalis pritraukia užsienio investicijų, ypač į energetikos ir metalurgijos sektorius. Prasta automobilių kelių kokybė yra problema, tačiau ji sprendžiama su ES pagalba.

Derlingi dirvožemiai sudaro palankias sąlygas žemės ūkiui. Lenkija yra svarbi žemės ūkio produkcijos eksportuotoja (bulvių, daržovių, vaisių, vištienos, kiaulienos). Tačiau žemės ūkyje dirba daug žmonių, o produkcijos dalis BVP yra nedidelė, rodanti žemą produktyvumą. Dauguma ūkių yra smulkūs. Vyriausybė remia ūkininkus ir skatina juos užsiimti papildomu verslu.

Lenkijos Palenkės vaivadijoje, Suvalkų krašte, nuo seno gyvena lietuvių bendruomenė, daugiausia Punske ir aplinkiniuose kaimuose. Jie stengiasi išsaugoti savo kalbą ir kultūrą, veikia įvairios organizacijos, rengiamos tautinės šventės. Vaikai gali mokytis lietuvių kalbos. Punske veikia Kovo 11-osios licėjus, Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla, o Seinuose – „Žiburio“ mokykla. Varmės Mozūrų vaivadijoje lietuvių beveik nėra, bet šis kraštas svarbus Lietuvos istorijai. Palenkės ir Varmės Mozūrų vaivadijose yra vaizdingas kalvotas, ežeringas kraštovaizdis, Romintos giria, išteka Šešupė ir Juodoji Ančia.

PKN Orlen yra didžiausia Lenkijos bendrovė ir viena didžiausių naftos bendrovių Vidurio Europoje. Ji valdo didžiausią Lenkijoje degalinių tinklą, turi degalinių kitose Europos šalyse, jai priklauso didelės naftos perdirbimo ir naftos chemijos įmonės. 2006 m. ji įsigijo Lietuvos energetinį koncerną „Mažeikių nafta“.

Lenkijos pietvakariuose, palei Čekijos sieną, yra Sudetų kalnai – seni ir smarkiai sudūlėję. Pietryčiuose, palei Slovakijos sieną, yra Karpatai – jaunesni kalnai, susiformavę tuo pačiu metu, kaip ir Alpės. Lenkijai priklauso Vakarų Karpatų masyvai: Beskidai (neaukšti) ir Tatrai (panašūs į Alpių aukštikalnes). Tatrose yra aukščiausia Lenkijos viršūnė – Risų kalnas (2499 m).