SQL log

  log_a x = b,
  log_a f(x) + log_a g(x) = b,
  log²_a x + log_a x + b = 0;
  
  čia a > 0, a ≠ 1, b ∈ R, f(x) ir g(x) – racionalieji reiškiniai.
  
  ### SĖKMĖS KRITERIJAI
  
  *   Atpažįstu logaritmines lygtis, sudarau veiksmų planą joms spręsti.
  *   Suprantu ir galiu paaiškinti, kaip reikia spręsti logaritmines lygtis, remiantis logaritmo apibrėžtimi.
  *   Spręsdamas logaritmines lygtis, taikau pagrindinę logaritmų tapatybę.
  *   Moku spręsti logaritmines lygtis, įvesdamas naują nežinomąjį.
  
  ### RAKTINIAI ŽODŽIAI
  
  Logaritminė lygtis
  
  ## Kokios lygtys vadinamos logaritminėmis?
  
  Benas ruošiasi eiti į roko muzikos koncertą. Jis žino, kad koncerte garsis, stovint 1 m atstumu nuo garso aparatūros, bus 120 decibelų (dB).
  
  Žmogaus ausims labai kenkia ilgalaikis buvimas aplinkoje, kur garsas stipresnis nei 85 dB. Bet, tolstant nuo garso šaltinio, garsis mažėja:
  
  L_2 = L_1 - 20 lg (d_2 / d_1);
  
  čia L_1 - garsis (dB) atstumu d_1, L_2 – garsis (dB) atstumu d_2, d_2 > d_1.
  
  Benas nenori pažeisti savo klausos, todėl nusprendė, kad 90 dB garsio koncerte jam pakaks. Kokiu atstumu nuo garso šaltinio turėtų stovėti Benas?
  
  Norėdamas sužinoti šį atstumą, Benas turi išspręsti logaritminę lygtį:
  
  120 – 20 lg (x / 1) = 95.
  
  Ar galite apskaičiuoti, kokį atstumą nuo garso šaltinio Benas turi pasirinkti?
  
  ### APIBRĖŽTIS
  
  Logaritminės lygtys – tai lygtys, kurių nežinomasis yra logaritmo reiškinyje arba (ir) logaritmo pagrindo reiškinyje.
  
  Šių lygčių pavidalas yra log_g(x) f(x) = c; čia f(x) ir g(x) – racionalieji reiškiniai, f(x) > 0, g(x) > 0, g(x) ≠ 1, c ∈ R.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Kitas būdas suvienodinti objektų skaidrėse išdėstymą ir apipavidalinimą (pvz.: šriftą, jo dydį ir spalvą, fono spalvą, ženklelių tipą, poraštes ir pan.) – nurodyti juos skaidrių šablonuose. Šablone pakeitus objekto ar jo elementų savybes (dydį, padėtį, spalvą, formą ir kt.), pakeitimai automatiškai atliekami visose tokio pat tipo pateikties skaidrėse.
  
  Panagrinėkime, kaip tvarkomi standartiniai ir kuriami nauji skaidrių šablonai. Spragtelėkime meniu kortelėje Rodymas komandų grupės Ruošinio rodiniai komandos Skaidrių ruošinys mygtuką. Atsiveria skaidrių šablonų redagavimo langas. Visų elementų šablonuose formatus galima nurodyti naudojantis meniu kortelės Skaidrių ruošinys komandų grupėmis Temos redagavimas ir Fonas. Galima pasirinkti skaidrių apipavidalinimą iš Temos sąrašo, elementų atspalvius iš Spalvos sąrašo, o antraštės ir pagrindinio teksto šriftų komplektą – iš Šriftai sąrašo. Jei šriftų komplektų sąraše nėra tinkamo, jį galima sukurti spragtelėjus komandą Kurti naujus temos šriftus. Pasirinkime tinkamą temą (pvz., Office tema) ir sukurkime naują Palemono šriftų komplektą Haiku.
  
  Dabar sutvarkykime šablonų maketus. Pirmiausia kairiajame polangyje spragtelėkime antraštinės skaidrės maketą. Komandų grupėje Ruošinio maketas panaikinkime parinkties Poraštės žymėjimą. Teksto langelius, kurie skirti antraštei ir paantraštei, išdėstykime skaidrės dešinėje ir sumažinkime jų dydį. Papildykime šabloną langeliu paveikslui į skaidrę įdėti iš failo. Spragtelėkime komandų grupės Ruošinio maketas komandą Įterpti vietos rezervavimo ženklą ir pasirinkę Paveikslėlis šablono kairėje nubraižykime reikiamo dydžio langelį.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  *   balta,
  *   juoda,
  *   pilka.
  
  Chromatinių spalvų grupei priskiriamos visos spektro spalvos:
  
  *   raudona,
  *   oranžinė,
  *   geltona,
  *   žalia,
  *   žydra,
  *   mėlyna,
  *   violetinė.
  
  Maišant skirtingas spalvas tarpusavyje, gaunamos kitos spalvos, kurios vadinamos įvairiai: purpurine (vyšnine, alyvine, avietine), salotine ir pan. Purpurinė spalva gaunama skirtingomis proporcijomis maišant raudoną, violetinę ir mėlyną spalvą.
  
  Raudona, žalia ir mėlyna spalvos laikomos tarpusavyje nepriklausomomis. Tai reiškia, kad jos negali būti gaunamos maišant kitas dvi spalvas. Į tą pačią ekrano vietą patekus pro raudoną, žalią ir mėlyną šviesos filtrą perėjusiai šviesai, matysime baltą šviesą, tačiau tik tada, kai pro skirtingus filtrus perėjusios šviesos intensyvumas bus vienodas.
  
  Monochromatinė (gr. *monos* – vienas, vienintelis, vientisas, *chromatikos* – spalvotas) šviesa – tai vieno apibrėžto dažnio šviesos banga. Žalia, raudona, mėlyna šviesa yra monochromatinė, o balta šviesa – nemonochromatinė, nes ji sudėtinė (neturi vieno apibrėžto dažnio).
  
  Spalvų suvokimas turi fiziologinį pagrindą. Akyje yra dviejų rūšių fotoreceptorių – kūgelių ir lazdelių. Lazdelės yra labai jautrios, jos mums leidžia matyti naktį ir prieblandoje. Tačiau tada neskiriame spalvų. Matyti spalvas padeda kūgeliai, sugeriantys trumpąsias (380–540 nm), vidutines (420–650 nm) ir ilgąsias (460–700 nm) elektromagnetines bangas. Pagal jautrumą elektromagnetinėms bangoms kūgeliai skirstomi į tris tipus, kurie žymimi raidėmis S (angl. *short*), M (angl. *medium*) ir L (angl. *long*).
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;