Žemės palydovas Mėnulis

Šioje temoje nagrinėjama Žemės sandara (atmosferos sluoksniai, biosfera), sukimasis, skriejimas aplink Saulę ir Mėnulio, kaip Žemės palydovo, fizikinės savybės bei judėjimas. Aprašomi Mėnulio paviršiaus dariniai, temperatūros svyravimai, magnetinis laukas ir orbitos ypatumai. Taip pat aptariamas skirtumas tarp siderinio ir sinodinio Mėnulio mėnesių.

Atstumo nuo Žemės iki Saulės poveikis metams
Padidėjus atstumui nuo Žemės iki Saulės 1 metru, o orbitiniam greičiui išlikus nepakitusiam, metai pailgėtų labai nežymiai, maždaug 1 sekundę.
Biosfera
Biosfera – tai Žemės dalis, apimanti gyvybę. Ji apima dalį atmosferos (troposferą), hidrosferą (vandenis) ir litosferą (viršutinį Žemės plutos sluoksnį).
Laisvojo kritimo pagreitis Žemės pusiaujyje
Laisvojo kritimo pagreitis Žemės pusiaujyje yra apytiksliai \(9,781 \text{ m/s}^2\). Ši vertė apskaičiuota remiantis sekundinės svyruoklės ilgiu (991,03 mm).
Mėnulio atmosfera ir temperatūra
Mėnulis neturi atmosferos, todėl jame nėra debesų, vandens ar kitų atmosferos reiškinių. Dėl to Mėnulio paviršius neapsaugotas nuo radiacijos, o temperatūra svyruoja nuo \(120^\circ \text{C}\) dieną iki \(-170^\circ \text{C}\) naktį. Mėnulis turi silpną magnetinį lauką.
Mėnulio fizikinės savybės
Mėnulis yra vienintelis Žemės palydovas. Jo spindulys – 1738 km, masė 81,3 karto mažesnė už Žemės masę, o tankis – \(3340 \text{ kg/m}^3\). Mėnulio paviršiuje matomos šviesesnės (žemynai) ir tamsesnės (jūros) sritys. Paviršiuje gausu kraterių, kalnagūbrių ir slėnių. Didžiausi krateriai pavadinti žymių žmonių, įskaitant ir lietuvių astronomų, vardais.
Mėnulio judėjimas
Mėnulis skrieja aplink Žemę elipsine orbita. Arčiausiai Žemės esantis taškas vadinamas perigėjumi (363 300 km), toliausiai – apogėjumi (405 500 km). Žvaigždžių atžvilgiu Mėnulis apskrieja Žemę per \(27,3\) paros (siderinis mėnuo), o Saulės atžvilgiu – per \(29,5\) paros (sinodinis mėnuo). Dėl Žemės judėjimo aplink Saulę, sinodinis mėnuo ilgesnis už siderinį.
Mėnulio paviršiaus ypatumai
Mėnulio paviršių formuoja išorinės ir vidinės jėgos. Jame matomi krateriai, atsiradę dėl meteoritų smūgių, taip pat tektoninių judesių ir vulkaninių reiškinių pėdsakai. Mėnulyje registruojami silpni drebėjimai. Tamsios sritys sudarytos iš bazaltų, šviesios – iš anortozitų.
Mėnulio vidutinis orbitinis greitis
Mėnulio vidutinis orbitinis greitis, darant prielaidą, kad orbita yra apskrita, o vidutinis atstumas nuo Žemės – 384 000 km, yra apytiksliai \(1,02 \text{ km/s}\).
Žemės atmosferos sluoksniai
Žemės atmosfera yra suskirstyta į kelis sluoksnius, kurių kiekvienas turi savitas savybes. Troposfera yra žemiausias sluoksnis, kuriame vyksta oro reiškiniai. Stratosfera turi ozono sluoksnį, saugantį nuo ultravioletinių spindulių. Mezosferoje temperatūra krinta, o termosferoje – kyla. Egzosfera yra viršutinis sluoksnis, pereinantis į kosmosą.
Žemės skriejimo aplink Saulę greitis
Žemė skrieja aplink Saulę beveik apskrita orbita. Jos vidutinis greitis yra apytiksliai \(30 \text{ km/s}\). Šis greitis apskaičiuojamas naudojant orbitos spindulį (\(149\ 600\ 000 \text{ km}\)) ir orbitinį periodą (\(365,25\) paros).
Žemės sukimosi lėtėjimas
Žemės sukimasis apie savo ašį lėtėja, todėl para ilgėja. Dėl to astronominiai reiškiniai, stebint iš Žemės, atrodytų vykstantys lėčiau.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com