Išblaškyta tauta

Šioje temoje nagrinėjama lietuvių emigracija po Antrojo pasaulinio karo, ypač „dipukų“ (perkeltųjų asmenų) likimas Vakarų Vokietijoje ir jų pastangos išsaugoti lietuvybę. Taip pat aptariama išeivių veikla siekiant Lietuvos nepriklausomybės, kultūrinis gyvenimas išeivijoje bei lietuvių padėtis Rusijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Galiausiai, kalbama apie išeivijos indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių bendruomenes visame pasaulyje.

Kova dėl lietuvybės ir Lietuvos užsienyje
Už „geležinės uždangos“ atsidūrę lietuviai aktyviai rūpinosi Lietuvos likimu. Lietuvos diplomatinė tarnyba, vadovaujama Stasio Lozoraičio vyresniojo, atstovavo Lietuvai užsienyje. Išeiviai per žiniasklaidą ir politines organizacijas priminė pasauliui apie Lietuvos okupaciją, siekė nepriklausomybės atkūrimo. „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ ir Vatikano radijo laidos lietuvių kalba skleidė informaciją į Lietuvą.
Kultūrinė veikla išeivijoje
Išeivijos inteligentai, nepaisydami sunkių gyvenimo sąlygų, aktyviai rūpinosi kultūrine veikla. Egzilyje gimė daug reikšmingų literatūros kūrinių. Vienas svarbiausių darbų – „Lietuvių enciklopedijos“, dar žinomos Bostono enciklopedijos vardu, parengimas.
Lietuviai pasaulyje šiandien
Subyrėjus SSRS, Lietuvai atsirado daugiau galimybių rūpintis užsienyje gyvenančiais lietuviais. Išeivija prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o kai kurie išeiviai grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į visuomeninę bei politinę veiklą. Pasaulyje gyvena apie 1,6 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų.
Lietuviai Rusijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje
Daugelis sovietų ištremtų lietuvių liko gyventi Rusijoje, kur susidūrė su asimiliacija ir diskriminacija. Lietuviai taip pat gyvena etninėse lietuvių žemėse Baltarusijoje ir Lenkijoje, kur patyrė rusifikaciją ir polonizaciją. Mažosios Lietuvos (Karaliaučiaus krašto) lietuvininkai buvo deportuoti arba išžudyti.
Lietuvių chartijos pagrindinės nuostatos
Lietuvių Chartija, paskelbta 1949 metais, apibrėžė pagrindinius lietuvių tautinės tapatybės ir įsipareigojimų principus išeivijoje. Ji pabrėžė lietuvybės išsaugojimą visur ir visada, lietuvių kalbos, kaip tautinės garbės, svarbą, lietuviškos šeimos kūrimą, tautinės kultūros puoselėjimą, kovą už nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paramą lietuviškai mokyklai.
Lietuvos gyventojų tremtys ir emigracija 1944–1947 metais
1944 m., bijodami sovietų teroro, apie 60 tūkstančių lietuvių emigravo į Vakarus, sudarydami trečiąją emigracijos bangą. Šie žmonės, vadinami „dipukais“ (angl. displaced persons), buvo apgyvendinti perkeltųjų asmenų stovyklose Vakarų Vokietijoje. Nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų, jie aktyviai puoselėjo kultūrinį gyvenimą ir švietimą, leisdami knygas, laikraščius, steigdami mokyklas. Vėliau daugelis persikėlė į JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją ir Australiją.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK'as) ir Lietuvių chartija
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK'as), įkurtas tarpukario Lietuvos inteligentų, tapo autoritetingiausia išeivių organizacija. 1949 m. VLIK'as paskelbė Lietuvių chartiją, kuri ragino lietuvius puoselėti tautinę savimonę, kalbą, kultūrą ir tradicijas. Šis dokumentas tapo pagrindiniu pasaulio lietuvių išeivių įstatymu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com