Algirdo ir Kęstučio valdymas

Šioje temoje nagrinėjamas Algirdo ir Kęstučio valdymo laikotarpis, kuomet broliai pasidalijo valdžią Lietuvoje. Sužinoma, kaip jie stiprino valstybę, kovojo su kryžiuočiais vakaruose ir plėtė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją rytuose. Taip pat aptariama to meto karių ginkluotė.

Algirdo ir Kęstučio atsakomybės
Algirdas ir Kęstutis pasidalino atsakomybės sritis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Algirdas buvo atsakingas už rytines žemes ir kovas su Maskva bei totoriais. Kęstutis rūpinosi vakarinėmis sienomis ir gynė valstybę nuo kryžiuočių bei lenkų.
Algirdo ir Kęstučio valdymo pradžia
Po Didžiojo Kunigaikščio Gedimino mirties, jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis, nepatenkinti jaunesniojo brolio Jaunučio valdymu, jį pašalino. Algirdas tapo Didžiuoju Kunigaikščiu, o Kęstutis valdė Trakus, Žemaitiją ir dalį rytinių žemių. Broliai sutarė dalintis valdžia ir užgrobtomis teritorijomis.
Algirdo politika rytuose
Algirdas, griežtas ir gudrus valdovas, rūpinosi LDK rytinėmis žemėmis, teigdamas, kad „visa Rusia turi priklausyti Lietuvai“. Jis plėtė LDK teritoriją sūnų vedybomis ir kariniais žygiais, prijungdamas daug senovės rusų žemių. Algirdas tris kartus puolė Maskvą. Jis taip pat kovojo su totoriais ir 1363 m. juos sumušė Mėlynųjų Vandenų mūšyje, įsitvirtindamas Kijeve.
Kęstučio kova su kryžiuočiais
Kęstutis, valdydamas vakarinę LDK dalį, vadovavo kovai su kryžiuočiais. Nuo 1345 iki 1382 m. vyko nuolatiniai susirėmimai. Kryžiuočiai surengė apie 100 grobiamųjų žygių, Kęstutis – apie 40. Įvyko keli didesni mūšiai, pvz., Strėvos (1348 m.) ir Rudavos (1370 m.). Kęstutis buvo patekęs į nelaisvę, bet pabėgo. Jis domėjosi technikos naujovėmis, įsigijo artilerijos.
Kryžiuočių ordino grėsmė Lietuvai
Šventosios Romos imperatorius Liudvikas IV Bavaras 1337 m. „padovanojo“ Lietuvą Kryžiuočių ordinui, nors realiai jos nekontroliavo. Kryžiuočiai pradėjo nuolatinius, smulkius puldinėjimus, siekdami nualinti kraštą. Jie žudė, grobė turtą, degino pastatus. Kryžiuočių žvalgai nuolat tyrinėjo Lietuvą. Didesni žygiai vyko žiemą arba vasarą, jiems vadovavo Didysis Magistras arba Prūsijos Maršalas.
Legenda apie Kęstutį ir Birutę
Pasak legendos, Kęstutis, sužinojęs apie Palangoje gyvenančią vaidilutę Birutę, kuri buvo pasižadėjusi dievams išsaugoti skaistybę, prievarta ją paėmė į žmonas ir iškėlė vestuves Trakuose.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kario ginkluotė XIV amžiuje
XIV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karys buvo ginkluotas šalmu, grandininiais šarvais, palaidine su metalinėmis plokštelėmis, antpečiais, antkeliais, pentinais, lietuviškuoju skydu, kalaviju ir ietimi.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com