1978 m. įkurta Lietuvos Laisvės Lyga (LLL) siekė taikiais būdais atkurti Lietuvos nepriklausomybę. LLL veikė pogrindyje, o jos nariai, įskaitant vieną iš lyderių Antaną Terlecką, buvo nuolat persekiojami. Organizacija kėlė Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų susitarimų klausimą. 1987 m. LLL surengė pirmą viešą protesto renginį Vilniuje, smerkiantį šį paktą.

Lietuvos okupacijos laikotarpis nuo 1940 m. ir 1944-1945 m. iki nepriklausomybės atkūrimo buvo paženklintas persekiojimais, trėmimais, partizaniniu pasipriešinimu ir galiausiai neginkluota kova. Šis laikotarpis apima keletą svarbių aspektų: Lietuvos gyventojų persekiojimo ir trėmimų priežastys, partizaninio pasipriešinimo Sovietų Sąjungai motyvai, perėjimo nuo ginkluoto pasipriešinimo prie neginkluoto priežastys, informacijos apie padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje sklaida pasaulyje ir neginkluoto pasipriešinimo būdai, tokie kaip pogrindinė spauda, antisovietinės organizacijos ir vieši protestai.

Nuo 1972 m. leista „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ tapo svarbiausiu informacijos šaltiniu apie žmogaus teisių pažeidimus ir sovietų valdžios vykdomus laisvių suvaržymus Lietuvoje. Leidinio puslapiai buvo fotografuojami, o mikrofilmai slaptai gabenami į užsienį, kur leidinys buvo spausdinamas ir verčiamas į kitas kalbas. Užsienio radijo stočių dėka informacija pasiekdavo ir Lietuvos gyventojus. Nijolė Sadūnaitė buvo viena aktyviausių šio leidinio rengėjų ir platintojų, už tai buvo suimta ir kalinta.

Sovietmečiu sportas, ypač futbolas ir krepšinis, Lietuvoje tapo ne tik populiariomis sporto šakomis, bet ir savotiška pasipriešinimo forma. Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos rungtynėse sirgaliai dainuodavo lietuviškas dainas, skanduodavo patriotines skanduotes, o vėliau organizuodavo eisenas. Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos rungtynės prieš Maskvos CSKA, buvo itin svarbios ir pergalės prieš šią komandą buvo suvokiamos kaip visos Lietuvos pergalės.

Po Stalino mirties ir partizaninio karo pabaigos, atsirado naujų taikaus pasipriešinimo formų. Nors sovietmečiu žmonės negalėjo atvirai reikšti savo nuomonės, jie kūrė nelegalias draugijas, leido slaptus leidinius, rengė protesto akcijas ir skandavo patriotines skanduotes sporto varžybose. Svarbu paminėti, kad net ir dirbdami sovietinės valdžios įstaigose, žmonės rasdavo būdų priešintis sistemai.