Pagal formą ir poveikį šviesos spinduliams, lęšiai skirstomi į: iškiliuosius (glaudžiamuosius) ir įgaubtuosius (sklaidomuosius). Iškilieji lęšiai yra storesni per vidurį ir glaudžia (sutelkia) šviesos spindulius. Įgaubtieji lęšiai yra plonesni per vidurį ir sklaido šviesos spindulius. Brėžiniuose lęšiai žymimi: glaudžiamasis – vertikalia linija su rodyklėmis, nukreiptomis į išorę, o sklaidomasis – vertikalia linija su rodyklėmis, nukreiptomis į vidų. Glaudžiamieji lęšiai gali būti dvigubai iškilieji, plokščiai iškilieji arba įgaubtai iškilieji. Sklaidomieji lęšiai gali būti dvigubai įgaubti, plokščiai įgaubti arba iškilai įgaubti.

Optinis lęšis – tai skaidrus kūnas, apribotas dviem sferiniais paviršiais (arba vienu sferiniu ir vienu plokščiu). Jis keičia per jį stebimo objekto matomą dydį, kitaip nei plokščia stiklo plokštelė. Lęšiai yra pagrindinė daugelio optinių prietaisų, pavyzdžiui, fotoaparatų, teleskopų, mikroskopų ir akinių, dalis. Sudėtingesniuose prietaisuose naudojamos lęšių sistemos. Plonasis lęšis – tai lęšis, kurio storis yra labai mažas, palyginti su jo paviršių kreivumo spinduliais. Lęšio gebėjimas laužti šviesą apibūdinamas jo laužiamąja geba.

Kiekvieną lęšį galima įsivaizduoti kaip sudarytą iš daugybės mažų prizmių. Prizmė – optinis elementas, turintis du plokščius, tarpusavyje pasvirusius paviršius. Kampas tarp šių paviršių vadinamas laužiamuoju prizmės kampu. Spinduliui pereinant prizmę, jis dukart lūžta ir nukrypsta jos pagrindo link. Šis nuokrypis vadinamas spindulio nuokrypio kampu. Glaudžiamajame lęšyje prizmės išdėstytos taip, kad spinduliai susieitų viename taške (židinyje), o sklaidomajame – kad išsisklaidytų.