Pertvarkos metais roko grupės Lietuvoje pradėjo vaduotis iš griežtos cenzūros. Anksčiau pogrindyje buvę muzikantai galėjo viešai reikštis, groti savo kūrybos dainas, kuriose buvo juntama paslėpta kritika okupantams. „Roko maršai per Lietuvą“ (pradedant 1987 m.) tapo svarbiais renginiais, skatinusiais laisvės siekį. Roko muzika tapo kovos prieš sovietinę sistemą ir okupacinį režimą simboliu, „dainuojančios revoliucijos“ dalimi. Sovietinė cenzūra sudarinėjo draudžiamų grupių ir atlikėjų sąrašus, kurių kūryba, anot valdžios, kenkė sovietinei ideologijai (pvz., „Scorpions“ – smurto propagavimas, „Pink Floyd“ – SSRS užsienio politikos iškraipymas).

Nors Sovietų Lietuvoje oficialiai buvo pripažįstama tik tarybinė estrada, rokas prasiskverbė per užsienio radijo transliacijas (su trukdžiais) ir kontrabanda įvežtas plokšteles. Įrašai plito iš rankų į rankas, buvo nelegaliai grojami diskotekose, kūrėsi pirmosios grupės. Sovietų valdžia, suprasdama, kad mados neįmanoma uždrausti, bandė ją kontroliuoti per grupių peržiūras ir nustatydama privalomą repertuarą (75% sovietų autorių, 20% užsienio socialistinių šalių ir tik 5% savo kūrybos dainų).

XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje JAV gimęs rokenrolas (rokas) tapo jaunimo maišto prieš visuomenės normas išraiška. Energinga gitaros muzika su tekstais apie laisvę, meilę ir asmeninius išgyvenimus greitai išpopuliarėjo, nepaisant tradicinių pažiūrų visuomenės dalies pasipriešinimo. Vudstoko festivalis (1969 m.), kuriame dalyvavo daugiau nei 400 tūkstančių žmonių, parodė roko muzikos, kaip savitos kultūros, simbolizuojančios naują požiūrį į gyvenimą, mastą.