Žmonės gyvena įvairiose vietose – miestuose, kaimuose, atokiose sodybose. Gyvenamosios vietos pasirinkimą lemia įvairūs veiksniai, nuo bazinių poreikių (maistas, vanduo, pastogė) iki šiuolaikinių patogumų (darbas, mokslai, paslaugos). Bet kuri gyvenamoji vieta yra vadinama gyvenviete.

Kaimas – nedidelė gyvenvietė, pasižyminti mažu gyventojų skaičiumi ir ramia aplinka. Dažniausiai vyrauja neaukšti namai, kuriuose gyvena po vieną šeimą. Daugelis kaimo gyventojų turi sodus, daržus, laiko gyvulius ir yra susiję su žemės ūkio darbais. Kaimuose paprastai būna mažai parduotuvių, mokyklų ar ligoninių, arba jų visai nėra.

Miestas – didelė gyvenvietė, kurioje gyvena dešimtys ar šimtai tūkstančių žmonių. Miestams būdingi daugiaaukščiai pastatai, intensyvus eismas ir didesnė oro tarša. Čia gausu parduotuvių, paslaugų įstaigų, o dauguma gyventojų dirba įmonėse, gamyklose, statybose ar teikia įvairias paslaugas. Miestuose paprastai yra turgūs, daug parduotuvių, bažnyčių, ligoninių, mokyklų, bankų ir pramogų centrų. Didelį miestą sudaro skirtingi rajonai (pvz., senamiestis, gyvenamieji rajonai, pramoninės zonos). Milijoniniai miestai – tai miestai, kuriuose gyvena milijonas ir daugiau žmonių.

Miestai ir juos supančios apylinkės yra glaudžiai susiję. Miestiečiai dažnai vyksta į kaimo vietoves pailsėti, o kaimo gyventojai naudojasi miesto teikiamomis paslaugomis.

Miesto savivaldybė yra atsakinga už miestiečių gerovę, įskaitant vandens ir elektros energijos tiekimą, transportą, mokyklas, parduotuves ir šiukšlių išvežimą. Netinkamai prižiūrimi miestai susiduria su problemomis, tokiomis kaip transporto spūstys, duobėtos gatvės, užterštas oras ir poilsio vietų trūkumas.