Mutacijų įvairovė

Šioje temoje aptariamas organizmų kintamumas, atsirandantis dėl mutacijų, kurios yra paveldimi genetinės informacijos pokyčiai. Nagrinėjami pagrindiniai mutacijų tipai (genomo, chromosomų ir genų) bei jų sukeliamos pasekmės, įskaitant chromosomų skaičiaus ir struktūros pokyčius bei nukleotidų sekos pakitimus. Mutacijos klasifikuojamos ir pagal jų poveikį organizmo išvaizdai, funkcijoms ir medžiagų apykaitai.

Chromosomų mutacijos
Chromosomų mutacijos – tai chromosomų struktūros pertvarkos: iškritos (delecijos), padvigubėjimai (duplikacijos), intarpai ir translokacijos. Iškrita – chromosomos dalies praradimas. Dvigubėjimas – chromosomos fragmento pasikartojimas. Translokacija – fragmento vietos pasikeitimas. Kariotipas su persitvarkiusiomis chromosomomis, bet nepakitusiu genetinės informacijos kiekiu, vadinamas subalansuotu.
Genomo mutacijos
Genomo mutacijos keičia chromosomų skaičių. Poliploidija – kartotinis viso viengubojo chromosomų rinkinio (n) padidėjimas. Ji dažnesnė augaluose. Gyvūnų poliploidija reta. Aneuploidija – pavienių chromosomų skaičiaus kitimas: monosomija (2n-1) arba trisomija (2n+1). Aneuploidija dažniausiai atsiranda dėl chromosomų neatsiskyrimo mejozės metu.
Genų mutacijos
Genų mutacijos – tai nukleotidų sekos pokyčiai viename gene, nustatomi molekulinės genetikos metodais. Jos gali paveikti organizmo fenotipą. Didžiosios genų mutacijos apima didelius geno fragmentus (iškritas, padvigubėjimus, intarpus). Mažosios (taškinės) genų mutacijos – tai vieno nukleotido pakaitos, intarpai/iškritos.
Mažųjų genų mutacijos
Mažosios genų mutacijos: Vieno nukleotido pakaitos: I tipas (keičiančioji mutacija) – baltyme pakinta aminorūgštis (pvz., pjautuvinė anemija). II tipas (stabdančioji mutacija) – sukuriami baigmės kodonai, susintetinamas trumpesnis baltymas (pvz., cistinė fibrozė). III tipas (nekeičiančioji mutacija/vieno nukleotido polimorfizmas) – aminorūgštis nepakinta. Skaitymo rėmelio poslinkio mutacijos: Dėl iškritos/intarpo pasikeičia kodonų skaitymo tvarka, pakinta visa polipeptido aminorūgščių seka. Dažnai susidaro naujas baigmės kodonas.
Mutacijų įvairovė
Organizmai paveldi požymius iš tėvų, bet taip pat gali keistis dėl genomo raiškos netikslumų, atsirandančių dėl DNR klaidų. Ši genomo įvairovė yra būtina organizmų prisitaikymui ir rūšių evoliucijai. Mutacinis kintamumas apibūdina fenotipo (išorinių požymių) ir genotipo (genų rinkinio) pokyčius. Mutacija yra paveldimas genetinės informacijos pokytis.
Mutacijų klasifikacija
Mutacijos pagal poveikį fenotipui: Morfologinės mutacijos sukelia griaučių ar kitų morfologinių struktūrų pokyčius (pvz., polidaktilija). Fiziologinės mutacijos dažniau būdingos augalams ir veikia vegetacijos trukmę. Biocheminės mutacijos keičia fermentų aktyvumą, sukeldamos medžiagų apykaitos sutrikimus (pvz., fenilketonurija).
Mutacijų tipai
Mutacijos, įvykusios lytinėse (generatyvinėse) ląstelėse, perduodamos palikuonims. Žalingos mutacijos gali lemti individo žūtį iki lytinės brandos. Išlikusios mutacijos pasireiškia palikuonių dalyje, priklausomai nuo geno dominavimo. Somatinės mutacijos, vykstančios ne lytinėse ląstelėse, neperduodamos, bet gali išplisti paveiktame audinyje, sukurdamos mozaikinius organizmus. Somatinės mutacijos yra svarbios onkologijoje.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com