Augalų įvairovė

Šioje temoje nagrinėjama augalų karalystės įvairovė, lyginant samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių sandarą bei dauginimąsi. Aptariami pagrindiniai augalų požymiai, tokie kaip eukariotinės ląstelės, daugialąstiškumas, autotrofinis mitybos būdas, nervų sistemos nebuvimas ir kartų kaita. Taip pat išskiriami keturių pagrindinių augalų grupių ypatumai ir prisitaikymai prie aplinkos.

Augalų įvairovė
Augalai yra eukariotiniai, daugialąsčiai organizmai, vykdantys fotosintezę ir kaupiantys maisto medžiagas krakmolo pavidalu. Jų ląstelių sienelės pagrindinis komponentas yra celiuliozė. Augalai neturi nervų sistemos, bet reaguoja į aplinką. Būdinga lytinio ir nelytinio dauginimosi kaita, kurioje sporofitas (2n) keičiasi su gametofitu (n). Augalai skirstomi į keturias pagrindines grupes pagal sandarą, jos sudėtingumą, vyraujančią kartą ir prisitaikymą prie aplinkos.
Gaubtasėklių sandara
Gaubtasėkliai turi išvystytas šaknis, stiebus, lapus, apytakos indus ir žiedus, pritaikytus lytiniam dauginimuisi. Vyraujanti karta yra sporofitas, o gametofitas redukuotas. Žiedai pritaikyti įvairiems apdulkintojams. Žiede yra taurėlapiai, vainiklapiai ir lytinės struktūros (kuokeliai ir piestelės). Būdingas dvigubasis apvaisinimas: vienas spermis apvaisina kiaušialąstę (susidaro gemalas), o kitas susilieja su poliniais branduoliais (susidaro endospermas). Po apvaisinimo susidaro sėkla ir vaisius.
Plikasėklių sandara
Plikasėkliai turi apytakos audinius (medieną ir karnieną) ir tikruosius organus. Neturi žiedų, o lytinės ląstelės formuojasi skirtinguose kankorėžiuose. Mikrosporos (žiedadulkės) nuo vyriškųjų kankorėžių pernešamos vėjo. Moteriškuosiuose kankorėžiuose esančiuose sėklapradžiuose po apvaisinimo užsimezga sėklos. Sėkloms daugintis nereikia vandens, tai leido jiems išplisti sausumoje.
Samanų sandara
Samanos neturi tikrųjų organų, o jų šaknų funkciją atlieka rizoidai. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia gametofito stadijoje. Neturi apytakos indų, todėl medžiagos juda osmoso ir difuzijos būdu. Lytiniam dauginimuisi reikalingas vanduo, kuriuo spermatozoidai pasiekia archegonėse esančias kiaušialąstes. Po apvaisinimo susiformuoja sporofitas, kuriame subręsta sporos. Lietuvoje aptinkama apie 470 samanų rūšių.
Sporinių induočių sandara
Sporiniai induočiai (pataisai, asiūkliai, paparčiai) turi apytakos indus ir tikruosius organus (šaknis, stiebus, lapus). Vyraujanti karta yra sporofitas. Sporangėse, susidarančiose lapų apačioje, subręsta sporos. Iš sporų išsivysto gametofitas (polaiškis), kuriame susidaro anteridžiai ir archegonės. Lytinių ląstelių susiliejimui reikalingas vanduo.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com