Laisvės gynėjų diena

Šioje temoje aptariamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas ir kelias į nepriklausomybę, 1990 m. kovo 11 d. įvykiai, SSRS bandymai išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje ir Lietuvos žmonių pasipriešinimas. Taip pat bus aptariama, kaip Lietuvai pavyko apginti savo nepriklausomybę, įskaitant tragiškus Sausio 13-osios įvykius ir jų atgarsius pasaulyje.

Justino Marcinkevičiaus kalba
Poeto Justino Marcinkevičiaus kalba, pasakyta atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Vilniuje, Katedros aikštėje, yra ypatingas emocinio ir simbolinio krūvio kupinas tekstas. Kalboje pabrėžiamas žuvusiųjų didvyriškumas ginant Tėvynę, jų pasiaukojimas vardan laisvės ir nepriklausomybės. Justinas Marcinkevičius akcentuoja tautos vienybę, susitelkimą sunkiu metu. Poetas, siekdamas pabrėžti žuvusiųjų svarbą Lietuvos istorijai, lygina juos su Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Marcinkevičius teigia, kad žuvusieji yra pirmieji atkurtos Lietuvos Respublikos piliečiai ir pirmosios Nepriklausomybės aukos, kurių kraujas įprasmina Nepriklausomybės siekį, o jų širdys – amžiną Lietuvos gyvavimą.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kelias
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, susikūręs tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis, tapo pagrindine jėga, vedusia Lietuvą į nepriklausomybės atkūrimą. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas. SSRS bandė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, naudodama karinę jėgą ir ekonominę blokadą, tačiau Lietuvos gyventojai parodė didelį pasipriešinimą, naudodami neginkluoto pasipriešinimo metodus. Lietuvai pavyko apginti savo nepriklausomybę dėl kelių veiksnių: stiprios tautinės savimonės, vieningo piliečių pasipriešinimo ir tarptautinės bendruomenės paramos.
Sausio 13-osios įvykiai
1991 metų sausio 13-oji – viena svarbiausių datų Lietuvos istorijoje, žyminti lemiamą momentą kovoje už nepriklausomybę. Po to, kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga ėmėsi įvairių priemonių, siekdama susigrąžinti kontrolę. 1991 m. sausio 10-11 dienomis Vilniuje buvo pastebėtas intensyvus karinės technikos judėjimas. Sausio 12-13 dienų naktį sovietų kariuomenė, panaudodama jėgą, šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei kitus strateginius objektus. Per šį brutalaus išpuolio aktą žuvo 14 taikių gyventojų, šimtai buvo sužeisti. Nepaisant didžiulės netekties ir pavojaus, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) nebuvo užimta, o Lietuvos žmonių ryžtas priešintis okupacijai tik sustiprėjo.
Tarptautinė reakcija
Sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje sukėlė didelį atgarsį tarptautinėje bendruomenėje. Nors Sovietų Sąjungos valdžia bandė nuslėpti informaciją apie įvykius, žinios apie kruviną išpuolį prieš taikius gyventojus greitai pasklido po visą pasaulį. Žymiausi pasaulio laikraščiai ir televizijos stotys pranešinėjo apie įvykius Vilniuje. Daugelis Vakarų valstybių išreiškė užuojautą Lietuvos žmonėms ir griežtai pasmerkė Sovietų Sąjungos veiksmus, reikalaudamos nutraukti smurtą. Tačiau, nepaisant griežtų pareiškimų, Vakarų šalys iš pradžių neskubėjo oficialiai pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Islandija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia atkurtą Lietuvos Respubliką 1991 m. vasario mėnesį. Po nesėkmingo pučo Maskvoje 1991 m. rugpjūčio mėnesį, Lietuvos nepriklausomybę pripažino didžiosios pasaulio valstybės, o netrukus ir pati Sovietų Sąjunga.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com