XX a. antroji pusė pasižymėjo stipriu jaunimo savimonės pakilimu ir tradicijų, dorovės bei elgesio normų kaita. 1968 m. Vakaruose vykę studentų protestai atspindėjo pasipriešinimą nusistovėjusioms normoms, kapitalizmui, vartotojų visuomenei, karui, gamtos teršimui ir rasizmui. Atsirado įvairios subkultūros. Nors daugelis maištavusių jaunuolių tapo vartotojų visuomenės dalimi, atsirado į jaunimo poreikius orientuota pramonė ir paslaugų sektorius. Žiniasklaida darė didelę įtaką jaunimui. Mažėjant šeimos ir religijos vaidmeniui, jaunimas ieškojo naujos gyvenimo prasmės, įskaitant hipių judėjimą, sektas ir, deja, narkotikus. XX a. 7 dešimtmetyje Londonas tapo populiariosios kultūros centru, traukusiu jaunimą dėl muzikos (pvz., „Beatles“, „Rolling Stones“) ir mados.

XX amžiaus antroji pusė išsiskyrė jaunimo savimonės augimu, tradicijų, dorovės ir elgesio normų kaita. Jaunimas siekė laisvės, protestavo prieš nusistovėjusias normas, karą, vartotojiškumą ir rasizmą, pavyzdžiui, 1968 metais vyko studentų protestai. Atsirado įvairios subkultūros. Nors daugelis maištavo prieš vartotojiškumą, atsirado į jaunimo poreikius orientuota pramonė. Žiniasklaida darė didelę įtaką jaunimui, skatindama vartojimą. Mažėjant šeimos ir religijos vaidmeniui, jaunimas ieškojo naujos gyvenimo prasmės. Hipių judėjimas propagavo pacifizmą, grįžimą į gamtą ir laisvą meilę, tačiau paplito ir narkotikų vartojimas. XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Londonas tapo populiariosios kultūros centru, kuris traukė jaunimą dėl muzikos, pavyzdžiui, „The Beatles“, „The Rolling Stones“, ir mados.

Po Antrojo pasaulinio karo, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), būdamos ekonomiškai stipriausia valstybe, turėjo didžiulę įtaką pasaulio kultūrai – nuo meno ir mokslo iki gyvenimo būdo ir pramogų. Amerikietiški prekių ženklai, gyvenimo būdas, įskaitant kreditines korteles, savitarnos sistemas ir prekybos centrus, bei pramogų industrija, tokia kaip Holivudo filmai ir muzika, paplito visame pasaulyje. Šis periodas taip pat žinomas kaip „amerikietiškos svajonės“ – idėjos apie sėkmę per sunkų darbą – sklaida. Mokslo ir technologijų revoliucija, sumažėję atstumai ir tarptautinis turizmas dar labiau paskatino kultūrinę globalizaciją, leisdami kultūroms maišytis ir dalintis pasiekimais.

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV darė didelę įtaką pasaulio kultūrai, įskaitant meną, mokslą, laisvalaikį ir gyvenimo būdą. Kreditinių kortelių ir savitarnos sistemos atsiradimas, dideli prekybos centrai ir amerikietiški prekių ženklai tapo vartotojų visuomenės simboliais. Pramogų industrija, ypač Holivudo filmai ir muzika, vaidino svarbų vaidmenį JAV ekonomikoje ir kultūros sklaidoje. Kultūrinę globalizaciją skatino mažėjantys atstumai, skaitmeninės technologijos, televizija, kino filmai ir tarptautinis turizmas. Tai lėmė kultūrinius mainus, pavyzdžiui, Peliuko Mikio populiarumą Japonijoje ar kiniškų restoranų atsiradimą Vakaruose. Tačiau kai kurie teigia, kad kultūrinė globalizacija gali pakenkti tautų kultūriniam savitumui.

Mada yra vartotojų visuomenės simbolis ir masinės kultūros atributas, rodantis priklausymą tam tikrai grupei ar socialiniam sluoksniui. Nors viduramžiais apranga aiškiai atspindėjo luomą, ir šiandien drabužiai bei aksesuarai naudojami statusui pabrėžti. Mada tapo didele verslo rūšimi, glaudžiai susijusia su žiniasklaida, reklama ir virtualia erdve. Dizainerių tikslas – atspėti ar diktuoti tendencijas ir kurti paklausius produktus. Mada daro didelę įtaką jaunimui, tačiau gali turėti ir neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, skatindama liekno kūno kultą.

Mada yra neatsiejama vartotojiškos visuomenės dalis ir masinės kultūros atributas. Ji parodo priklausymą tam tikrai grupei, socialiniam sluoksniui, panašiai kaip viduramžiais apranga atspindėjo luomą. Šiandien mada yra didžiulė verslo sritis, glaudžiai susijusi su žiniasklaida, reklama ir virtualia erdve. Dizaineriai siekia atspėti ar diktuoti tendencijas, o gamintojai vertinami pagal parduotų gaminių skaičių. Mada daro didelę įtaką jaunimui, tačiau kartu kelia ir neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, liekno kūno kulto propagavimą.

Visuomenės ir kultūros pokyčiai paveikė ir meną. Vieni menininkai, įkvėpti modernių technologijų, komiksų, animacinių filmų, žurnalų nuotraukų, muzikos ir kino žvaigždžių, atsisakė tradicinių vaizdavimo būdų. Niujorkas tapo tarptautiniu meno centru. Džeksonas Polokas naudojo naują tapybos techniką – dažų varvinimą ant drobės. Poparto atstovas Endis Varholas kūriniuose naudojo populiarių produktų atvaizdus, tokius kaip sriubos skardinės ir „Coca Cola“ buteliai, bei įžymybių portretus. „Fluxus“ meno krypties pradininkas Jurgis Mačiūnas teigė, kad pats gyvenimas gali būti menas. Jis kūrė improvizuotus renginius – hėpeningus, siekdamas šokiruoti žiūrovą. XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje atsirado performansas – teatrališkas veiksmas, naudojantis įvairias meno priemones (dailę, šokį, muziką, teatrą), įskaitant ir menininko kūną. Masinės kultūros kūrėjams svarbus uždarbis, todėl dažnai naudojamos provokuojančios reklamos kampanijos.

Visuomenės ir kultūros pokyčiai paveikė ir meną. Vieni menininkai, įkvėpti modernių technologijų, populiariosios kultūros, pavyzdžiui, komiksų, animacinių filmų, muzikos ir kino žvaigždžių, atsisakė tradicinių vaizdavimo būdų ir eksperimentavo. Niujorkas tapo tarptautiniu meno centru. Džeksonas Polokas (Jackson Pollock) naudojo naują tapybos techniką – dažų varvinimą. Poparto atstovas Endis Varholas (Andy Warhol) kūriniuose naudojo populiarių produktų atvaizdus, tokius kaip sriubos skardinės, „Coca-Cola“ buteliai, ir įžymybių portretus. „Fluxus“ judėjimo pradininkas Jurgis Mačiūnas teigė, kad pats gyvenimas gali būti menas. Jis kūrė hėpeningus – improvizuotus renginius, siekdamas šokiruoti žiūrovą. XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje atsirado performansas – teatrališkas veiksmas, kuriame naudojamos įvairios meno priemonės: dailė, šokis, muzika, teatras. Masinės kultūros kūrėjams svarbiausia yra uždarbis, todėl dažnai naudojamos provokuojančios reklamos, o šiuolaikinis žmogus turi teisę rinktis.