Planko kvantų hipotezė

Šioje temoje nagrinėjama Planko kvantų hipotezė, teigianti, kad atomai elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia ir sugeria ne tolygiai, o atskiromis energijos porcijomis, vadinamomis kvantais arba fotonais. Taip pat aptariama, kaip Alberto Einšteino išplėtota fotono sąvoka apibūdina šviesos dalelines savybes, įskaitant energiją, masę ir judesio kiekį.

Planko kvantų hipotezė
Maksas Plankas, spręsdamas juodojo kūno spinduliavimo problemą, 1900 m. pasiūlė hipotezę, kad atomai elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia ir sugeria ne tolygiai, o atskiromis porcijomis – kvantais (fotonais). Kiekvieno kvanto energija (\(E\)) yra tiesiogiai proporcinga spinduliuotės dažniui (\(\nu\)): \(E = h\nu\), kur \(h\) – Planko konstanta (\(6,63 \cdot 10^{-34} \text{ J⋅s}\)). Atomų energija kinta šuoliais, todėl jie gali skleisti arba sugerti tik sveikąjį skaičių kvantų (\(hv\), \(2hv\), \(3hv\), ...). Ši hipotezė parodė, kad klasikinės fizikos dėsniai netinka mikropasaulio reiškiniams apibūdinti.
Šviesos kvantai ir fotonų savybės
Albertas Einšteinas išplėtojo Planko hipotezę, teigdamas, kad spinduliuotė ne tik skleidžiama, bet ir sklinda bei sugeriama diskrečiomis energijos porcijomis – kvantais. Šviesos srautas sudarytas iš fotonų, kurių kiekvieno energija lygi \(h\nu\). Fotonai visą savo energiją perduoda ne visai medžiagai, o atskiriems elektronams. Fotonas turi energiją (\(E = h\nu\)), masę (\(m_f = h\nu / c^2\)) ir judesio kiekį (\(p = h / \lambda\)). Fotonas neturi rimties masės ir juda šviesos greičiu (\(c\)).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com