Pramonės perversmas

Šioje temoje nagrinėjamas pramonės perversmas, apimantis perėjimą nuo rankų darbo prie mašininės gamybos, kapitalizmo plėtrą ir žemės ūkio modernizavimą. Aiškinamasi, kaip garo mašinos išradimas ir kiti technologiniai pokyčiai pakeitė gamybą, visuomenę ir ekonomiką. Taip pat aptariama, kaip pramonės perversmas paveikė įvairias šalis ir kokias naujas problemas sukėlė.

Gamybos organizacijų raida
Perėjimas nuo viduramžių cechų prie naujųjų laikų fabrikų atspindi gamybos organizacijos evoliuciją. Cechuose meistrai dirbo su ribotu skaičiumi pameistrių ir mokinių, vyravo rankų darbas ir ribota konkurencija. Manufaktūrose samdomi darbininkai atliko specializuotas operacijas, bet vis dar vyravo rankų darbas. Fabrikuose, atsiradusiuose po pramonės perversmo, darbininkai prižiūrėjo mašinas, vyravo masinė gamyba ir neribota konkurencija.
Kapitalizmo plėtra
Pramonės perversmas glaudžiai susijęs su kapitalizmo, ekonominės sistemos, kurioje siekiama pelno investuojant, plėtra. Rinkos poreikiai diktavo gamybos apimtis, o konkurencija skatino kokybės gerinimą ir kainų mažinimą. Verslininkai ir išradėjai bendradarbiavo, siekdami paversti idėjas pelningu verslu. Investicijos, kreditai ir akcinių bendrovių kūrimas suformavo modernią finansų sistemą Europoje. Kapitalizmui būdingas gamybos ir vartojimo atskyrimas, rinkos mainai ir nuolatinė konkurencija, skatinanti inovacijas.
Pramonės perversmas: priežastys ir eiga
Nuo viduramžių, kai dominavo rankų darbas cechuose, iki naujųjų laikų manufaktūrų, gamyba lėtai evoliucionavo. XVIII a. Vakarų Europoje verslininkai, siekdami didesnio pelno, investavo į išradimus. Technologiniai proveržiai, ypač tekstilės pramonėje (mechaninės verpimo staklės) ir Džeimso Vato garo mašinos išradimas (1769 m.), pakeitė rankų darbą mechanizuota gamyba. Tai leido gaminti pigiau ir didesniais kiekiais, įsteigiant fabrikus. Pramonės perversmas truko nuo XVIII a. antros pusės iki XX a. pradžios, sukeldamas didelius visuomenės, ūkio, mokslo ir kultūros pokyčius.
Pramonės perversmo pasekmės
Pramonės perversmas vyko nevienodai skirtingose šalyse. Pirmiausia jis prasidėjo Didžiojoje Britanijoje (XVIII a. pab.), kuri turėjo palankias sąlygas: kolonijas, stiprų laivyną ir gamtos išteklius. XIX a. pr. Didžioji Britanija tapo „pasaulio dirbtuve“. XIX a. antroje pusėje industrializacija įsibėgėjo kitose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje, o JAV galiausiai tapo pirmaujančia pramonine valstybe. Pramonės perversmas sukėlė ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialines problemas (aplinkos tarša, skurdas, vaikų išnaudojimas), ekonomikos cikliškumą ir tarptautinę įtampą.
Žemės ūkio transformacija
Pramonės perversmas ir mokslo pasiekimai pakeitė ir žemės ūkį. Natūrinį ūkį pakeitė komercinis ūkininkavimas, orientuotas į rinką. Ūkininkai specializavosi, buvo diegiamos naujos technologijos (tobulesni plūgai, mechaninės šienapjovės, javapjovės), vykdomas žemės sausinimas ir tręšimas. Vietoj trilaukės įsitvirtino keturlaukė sėjomaina. Dėl šių pokyčių pagerėjo aprūpinimas maistu, bet sumažėjo darbo jėgos poreikis žemės ūkyje, skatinant migraciją į miestus.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com